Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Sausio, 2019

Marytė Rastupkevičiūtė - Sau ir kažkam

Vaizdas
Netikėtai nelauktai į mano rankas pateko šis poezijos rinkinukas. Toks gan solidus, sakyčiau. Simpatiško viršelio ir malonaus popieriaus.. supraskit, skaitau tik e-formatu, tad popierinė knyga man egzotika :D Mano krašte vyko vietinės reikšmės leidinio pristatymas, į kurį buvo pakviesta pati Marytė. Jos eilės man pasirodė įdomios. Kai ėjau į renginį, tikėjausi jog bus viena pagonybė - metų laikai, pavasario ir vasaros garbinimas, daug kvapnių pievų, laukų ir ant smilgų suvertų žemuogių. Ir per daug neklydau. Tačiau Marytė dar ir liejo eiles apie savo egzistenciją. Esu skaičiusi tik mokyklinės programos eiles, tad šis žanras man visai šviežias. Kaip ten bebūtų, buvo tikrai smagu perversti eiles. Keletą smagesnių nusifotkinau.


Dar vienas apsilankymas Ivanausko muziejuje..

Vaizdas
Šiandien buvo galima nemokamai apsilankyti muziejuje. Ką su drauge ir jos draugu padarėme. Kaip visada įdomu, gražu ir netikėta. Nors per metus šiame muziejuje apsilankau bent kelis kartus, man jis niekada nenusibosta. Bet šis apsilankymas paliko tam tikrą kartėlį. Mane visada žavėjo muziejaus atvirumas ir praktiškumas - prie eksponato kortelės visada buvo nurodyti pavadinimai lotynų, lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Dabar kortelės yra atnaujinamos, o rusiškų pavadinimų neliko. Kuo tai galima pavadinti, jei ne rusofobija? Kartais pagalvoju, gal aš per jautriai reaguoju? Bet juk tai toks patogus ir nieko nekainuojantis dalykas turistams.. O juk jų visada ten būna. Kiek lankiausi, visada girdėjau rusiškai kalbančių žmonių.. nežinau, nežinau.. keistas sprendimas, jei atvirai.. Sorry už kokybę, prabėgom fotkinau.. 

Aurimas Gailiūnas - Skaidula

Vaizdas
mEgėjų skaitytojų klubas (MeSK) šiam mėnesiui pateikė visą eilę knygų skaitymui. Tiksliau - autorių. Tad kiekvienas skaitytojus rinkosi autorių ir jo knygą. Jau seniai norėjau susipažinti su Gailiūno kūryba. Kažkada man jį labai rekomendavo draugas. Ir net suprantu kodėl. Tiksliau, suprantu, kodėl Gailiūno kūryba jam patiko, bet nesuprantu, kodėl jis man ją pasiūlė. Kaip jau turbūt įtariate, knyga man nepatiko. Bet nemanau, ar tai autoriaus, ar knygos kaltė. Neskaičiau apie ką yra knyga, žinojau,  jog tai tik fantastinis apsakymas. O fantastiką aš mėgstu. Linkomanijoje skaitytojai pasidalino mintimis, jog Gailiūną galima būtų liuosiai pridėti prie PFAF serijos. Ir atvirai pasakius, ne visada tai yra komplimentas :D O bet tačiau.. Prieš pradėdama kalbėti apie patį kūrinį, pabandysiu jį apginti. Fantastikos žanras, nors ir nėra jokia naujovė, mūsų literatūroje dar tik apšyla kojas. Mes dar neturime savo fantastikos tradicijos ir kažkokių ryškių kūrinių. Tik laikas parodys, ar iš dabart…

Lila - gyvenimą transformuojantis žaidimas

Vaizdas
Turiu vieną labai šaunią draugę. Be to, kad ji šiaip yra šauni, ji pastoviai mane nusiveda į tokius "renginius", apie kurių egzistavimą net neįsivaizduoju. Tad šį kartą draugės iniciatyva atsidūriau neaiškioje vietoje. Šeštadieniais Kaune, Panerių gatvėje, vyksta Leela žaidimas. Pats žaidimas yra iš Indijos ir paremtas vedomis. Labai ten nesigilinsiu, nes neišmanau šios srities.
Tiek aš, tiek draugė pirmą kartą ten apsilankėme (nežinia, ar lankysimės pakartotinai), tad iš pradžių buvo nejauku. Tuo labiau, kad be mūsų daugiau niekas žaisti nesirinko. Tai gal pirmiau papasakosiu apie žaidimo taisykles ir paties žaidimo paskirtį. Kadangi tai yra transformuojantis gyvenimą žaidimas, reiškia, jis kažkaip bus susietas su jūsų gyvenimu, tiesa? Tai va. Prieš pradedant žaidimą reikia susigalvoti tikslą. Galbūt jūs vargstat dėl kažkokios problemos ir pan., tad žaidžiant reikia koncentruotis į problemos sprendimą, analizuoti žaidimo eigą ir darytis išvadas.
Žaidimo lenta (nors ten buv…

Linkomanija mirė, tegyvuoja Linkomanija

Vaizdas
Jei atvirai, sutikčiau metus pasėdėti visai be interneto, ne tik kad be prieigos prie torentų puslapių, kad pagaliau žmonės pamatytų, jog jei kažkas ir patiria kažkokį nuostolį, tai bendrame fone jis toks minimalus, o užtat kiek gauna nemokamos reklamos.. taip kad situacija su torentais yra win-win. Labiausiai verkiama dėl lietuviško turinio. Gerbiami lietuviško turinio kūrėjai, nereikia taip susireikšminti. Niekam jūsų kūryba be lietuvių nereikalinga. O jei kam ir reikalinga, tai ir nusipirks. Pagrindinė bėda su lietuviško turinio piratavimu yra knygos ir kinas. Kalbant apie kiną.. kiek tų kino teatrų turime Lietuvoje? Pelną į kino teatrus atneša tik didžiųjų miestų gyventojai. Likusiems, gyvenantiems kaimuose, ką belieka daryti? Pirkti DVD? Nuomotis išmaniojoje televizijoje? Taip. Bet tie, kam negaila pinigų tokiems dalykams, ir nusipirks tą turinį. Piratauja tie, kam gaila pinigų tokiam turiniui. Būkim biedni, bet mes biedni. Šis turinys nėra pirmo būtinumo prekė, tad skaičiuojant…

Andy Weir - Artemis

Vaizdas
Nepakartojamo skonio knyga. Čia kiek reikia turėti kibirų talento, kad sugebėtum parašyti įdomiai apie tokius nuobodžius dalykus kaip chemija? O gal vis tik chemija nėra tokia nuobodi, kaip atrodo vadovėliuose? Tai antra išleista Andy Weir knyga. Visiems jis puikiai žinomas dėl jo pirmos knygos "Marsietis". Na, jei ne dėl knygos, tai gal bent matėte filmą su Metu Deimonu. Dabar sėdžiu ir galvoju, kuri knyga geresnė.. net jaučiu fizinį skausmą, kaip negaliu apsispręsti. Abi knygos yra genialios! Šį kartą veiksmas vyksta kiek arčiau - Mėnulyje. 2080 metai. Pagrindinė veikėja yra Džaz (Džazmin Bašara) - mergina iš Saudo Arabijos, atkeliavusi į Artemidę dar būdama vos šešerių. Jei su jūsų analitinių mąstymų nėra jokių problemų, turėjote suprasti, jog Artemidė yra miestas, kuris buvo įkurtas mėnulyje. Miestas nelabai didelis, vos keli tūkstančiai gyventojų, kurių didžiąją dalį sudaro įvairių sričių specialistai. O specialistų margumas tikrai stebina: ir vietnamiečiai, ir vengrai…

Vėl apie mokymąsi

Vaizdas
Jei kažkada akcentavau koncentraciją, maksimalų susikaupimą, vidinę motyvaciją ir t.t., tai šį kartą parašysiu būtent apie tikslingąjį mokymąsi. Vėlgi.. ne aš išradau šią sąvoką, bet aš ją išverčiau būtent taip. Nežinau, gal ir iki manęs ją kas nors buvo išvertęs, ir gal kas nors net pasiginčytų, jog mano vertimas yra netikslus, nes vis tik "deliberate" yra labiau susijęs su sąmoningumu, bet aš vis tik siūlau terminą "tikslingas", nes būtent šis žodis atspindi viską, ką savyje talpina "deliberate" - sąmoningumą, susikaupimą, mąstymo procesą ir kryptingumą. Kas gi per žvėris yra tikslingas mokymasis? Gal pirmiau pateiksiu pavyzdį, kad geriau suvoktumėt. Tarkim, aš nusiperku gitarą (realiai tai taip ir buvo). Išmokstu pagrindinius akordus. Valio. Aš jau moku pagroti nemažai dainų. Praktikuojuosi, praktikuojuosi. Praeina mėnesiai. Išmokstu vėl kažko naujo, pvz., arpedį :D praeina metai, gal susirandu kokių bendraminčių.. mes įkuriam grupę.. Tai nėra tikslin…

Ir vėl apie pokyčius

Vaizdas
Dabar skaitau žiaaauriai gerą knygą: Andy Weir - Artemis. Tai antra šio autoriaus knyga, o apie pirmąją tikrai visi yra girdėję - the Martian (Marsietis). Šį kartą veiksmas vyksta kiek arčiau - Mėnulyje. 2080 metai, o mūsų palydove stovi įsikūręs nedidelis miestas - Artemidė. Kaip ir "Marsietyje", taip ir šiame romane yra begalė nuostabiai įdomių smulkmenų. Kažkada su ex sugyventine diskutavome, kada sci-fi nustoja būti sci-fi. Kai Žiulis Vernas kalbėjo apie skraidančius aparatus ar povandeninius laivus, tokių dalykų nebuvo. Bet, jei neklystu, dar ir nelabai buvo galima sukurti. Teoriškai mes turime jau pakankamą žinių bagažą, kad galėtume padaryti bet ką, bet viskas remiasi į pinigus. Tad kiek tame iš tikrųjų lieka fantastikos? Andy Weir su didžiausiu dėmesiu ir kruopštumu kuria savo romanus, kad situacijos būtų kuo realesnės. Tad labai sunku apibrėžti žanrą tokiai knygai - science non actually fiction? :D Trumpai tariant, knyga yra nuostabi, apie ją dar parašysiu, kai per…

Cassandra Clare - City of Bones

Vaizdas
Antroji skaitytojų klubo išrinkta knyga. Buvau labai egoistiška. Pati norėjau iš pateikto sąrašo skaityti kitą knygą, bet sėkmingai pirmavo "Vėjo vardas" ir "Kaulų miestas". Pasielgiau egoistiškai. "Vėjo vardą" jau skaičiau, tad nesinorėjo kartotis, o "Kaulų miestas" pasirodė visai nieko, tad atidaviau savo balsą šiai knygai, nors visiems būtų buvę daug prasmingiau perskaityti "Vėjo vardą", ką visiems ir sakiau. Iš karto nutariau, jog knygą skaitysiu lietuvių kalba. Ir neištvėriau net iki pirmo skyrelio pabaigos. Toks jausmas, tarsi vertė koks nors senelis ar senelė, nes jaunimo kalba skambėjo taip nenatūraliai, kampuota ir akivaizdžiai cenzūruota. Pagūglinus sužinojau, jog vertėjui yra 70 metų. O jis verčia paaugliams skirtą literatūrą.. nu jūs rimtai? Taigi.. bandžiau rasti knygą anglų kalba, bet irgi nepavyko, tad beliko skaityti knygą rusų kalba.. bet skaitytojų klubo narė pasidalino kažkur aptikta angliška knygos versija. Tai gav…

Kiaulės taupyklės metai

Vaizdas
Kadangi nusprendžiau taupyti dviračiui, sumąsčiau peržvelgti įdomesnius taupymo būdus. Kol kas taupau atskiroje taupyklėje nelietuviškus eurus, plius į tą pačią taupyklę atsidedu po 5% nuo vertimų. Tačiau taupymo būdų yra labai įvairių. Pavardinsiu keletą įdomesnių:
Nunulink turimą sumą Pavyzdžiui, jūs dabar turite 843 eur. Dabar paimkite tris eurus ir meskite į taupyklę. Jums lieka 840. Ir taip darykite kožną dieną.. taupymas turėtų vykti gana sparčiai, manau.. per mėnesį galima būtų sutaupyti iki 300 eur :D
30 dienų taisyklė Kažko užsimanėt. Galvojat, bliamba, noriu, bet gal neverta? Taigi.. palaukite gerą mėnesį, jei degantis noras niekur neišgaruos, gal tai visai ir reikalingas pirkinys? Jei vis tik noras išgaruos, būsite sutaupę pinigus automatu.
Nesirk Rimtai. Visokie negalavimai tikra prabanga. Na, o jei susirgot, tai pagerkit arbatų :D
10 sekundžių taisyklė Kai ką nors perkate parduotuvėje, paėmę kiekvieną prekę, pakontempliuokite geras dešimt sekundžių - ar jums tikrai reiki…

Apie Small talk..

Vaizdas
Jie mane visada erzina. Absoliučiai visada. Net jei žmogus man patinka. Gal net ypatingai, jei žmogus man patinka, mane užknisa toks banalus bendravimas. Dėl ko man patinka mano ex sugyventinė. Bendraujant su ja nėra to banalaus small talk. Kai paklausiu, kaip jai sekasi, aš nesitikiu banalaus atsakymo "viskas puiku, o kaip tau?". Ji tada pasakoja kažką, kas vyko jos gyvenime, kol mes nesimatėm ir pan. O bendraujant virtualiai visi tie prologai ir epilogai iš viso nereikalingi. Tiesiog numeti linką. Po kelių dienų galbūt sureaguos, o gal ir ne. Va, ir dabar ji man parašė - nei labas, nei išgraužk. Ir tai yra nuostabu. Aišku, suprantu ir tai, jog tam, kad bendravimas pasiektų tokį lygį, reikia vis tik intensyvaus bendravimo, kuris sunkiai tikėtinas be pradinio ledų laužymo. Ir tebūnie. Bet va, yra tokia kategorija žmonių, kurie tikrai yra artimi, bet be tų small talk negali. Tik po kelių mandagybinių frazių jie gali pereiti prie atviro bendravimo. Turiu keletą draugų, kuriem…

Kažkaip susimąsčiau..

Vaizdas
Mano tėvai labai mėgo (šiuo metu turiu tik mamą) skaityti. Ir jiems buvo įkyru skaityti man tą patį per tą patį, tad anksti išmokė mane skaityt pačią. Ir vaikystėje tikrai skaičiau daug. Tiesiog tada neturėjau nei kompo, nei interneto.. na, o ką daugiau introvertams veikt? Vaikystėje apsiribodavau tik grožine literatūra. Paauglystėje jau atsirado ir viena kita filosofinė knyga.. prasidėjo mokslo populiarinimo bumas. Tada visokia saviugda, biografijos ir t.t. Universitete teko skaityti su specialybe susijusią literatūrą. Vėliau, pabaigus mokslus, nebuvau apsėsta to snobiško įsivaizdavimo, jog gavus diplomą galiu skaityti save visų galų specialistu. O dirbant pagal specialybę iš viso suvokiau, kiek dar daug reikia išmokti. Tad vėl kreipiausi pagalbos į knygas, įvairius straipsnius, monografijas ir t.t. Tiek daug knygų, kuriose ieškodama atsakymų surasdavau tik dar daugiau klausimų. Ir man nesuvokiama, kaip religingi žmonės gali visą savo gyvenimą, visas viltis ir negandas, poreikius ir…

Teisingumo reikalavimas

Vaizdas
Teisingumas - viena iš tų vertybių, kurias mus skiepija nuo mažens visi - tėvai, artimieji, animaciniai filmukai, vaikiškos knygos, pradinių klasių mokytojai ir t.t. Tokių vertybių skiepijimas yra sienų statymas, nes augant jauna asmenybė tik tą ir daro, kad pastoviai atsitrenkia į teisybės nebuvimo sieną. Šia išgalvota vertybe iš tikrųjų tiki tik vienas kitas. Ir kartu su šios vertybės diegimu kitą kartą implikuojamos klaidingos dogmos. Viena iš tokių - baik, ką pradėjai. Kartais visiškai nebūtina užbaigti darbą, kad pamatytum, jog tas vargas yra beprasmis. Puikiausia iliustracija būtų - neįdomios knygos skaitymas. Seniau skaitydavau nuobodžią knygą, nes šventai tikėjau, jog taip reikia. Reikia baigti skaityti knygą. Ir nesvarbu, jog ta knyga man nieko gero nedavė, ir kaip gaila sugaišto laiko. Pamenu, kaip su drauge dirbome viename ir tame pačiame darbe. Ji kaip tik ketino pereiti dirbti kitur, o jos tėvai jai zyzė, kam? Juk dirbi, uždirbi, pastovumas ir bla bla bla. Jos tėvų laikų…

HALT metodas - arba kaip atsispirti pagundoms

Vaizdas
Turiu tokį fainą appsą - Curiosity. Kasdien šis appsas pateikia kelias dešimtis straipsnių įvairiomis temomis. Tad rytais, prieš prisikeliant, pirmiausias dalykas, kurį darau - praskrolinu vakarykščius straipsnius ir perskaitau mane dominančius. Tad visiems rekomenduoju :D Perskaičiau jame apie HALT metodą. Metodo taikymo principas yra tiesiog primityviai genialus. Ir daugeliui mūsų jis net nepasirodys originalus. Visi žinome auksinę nerašytą taisyklę - neik į parduotuvę alkanas. Tai konkrečiai HALT metodas yra taikomas kur kas plačiau nei tik parduotuvėje. Šį metodą reikia taikyti, kai norime priimti kažkokį sprendimą. Kad ir elementariai apsipirkinėdami. Norite nusipirkti kažką, ką galbūt galite nepirkti, ko galbūt jums iš tikrųjų nereikia. Tada išsiaiškinkite, ar tuo metu nesate alkani, pikti, vieniši (galbūt labiau nelaimingi) ar pavargę. Būdami alkani norite suvalgyti viską, visiškai neplanuodami, gaminsite tai, ką nusipirksite, ar ne; būdami pikti galite prišnekėti ir pridaryti…

Nauji metai, nauji iššūkiai, naujos progos pabambėt.. :D

Vaizdas
Ne taip seniai mačiau skaitytojų grupėje vienos merginos įrašą apie tai, kad mokyklos laikais turėjo sąsiuvinį su mylimiausiomis citatomis. Manau, absoliuti dauguma mergaičių (ir net vienas kitas berniukas) turėjo kažkokius tokius užrašus, dienoraščius ir pan. Aš tokių turėjau tiek, kad prikrautume kupiną lagaminą. Na, ir viena komentatorė parašė, jog tai yra tuščias laiko švaistymas. Į šitą pareiškimą įrašo autorė atsakė, jog "vis geriau, nei sėdėt prie kompiuterio". Spėkit, kas man neįtiko šį kartą :D Nekenčiu šio argumento. Rimtai. Jis toks bukas. Jis toks apgailėtinas. Visi sėdim prie kompiuterio daugiau ar mažiau, praktiškais tikslais ar ne, bet vis tiek sėdim. O tai, jei sėdim ne prie kompo, bet telefone, esmės nekeičia, kaip kai kurie įsivaizduoja. Pamenu, kažkada ex ex darbe kolegės skundėsi, kad jų vaikinai sėdi prie kompų, o joms tas kompas visiškai nereikalingas. Nors pačios turėdamos ir neturėdamos laiko pastoviai telefone skrolina fb. Tai jau yra mūsų gyvenimo …