Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Spalio, 2018

NaNoWriMo 2018 prasideda!

Vaizdas
Kažkada seniai seniai gavau pačią nuostabiausią "gėlių puokštę" - puokštė iš keturių kondensuoto pieno skardinių buvo įvyniota į kartotinį Lietuvos Lituanicos palydovo plakatą, iš kurio paskui galima išlankstyti kartoninį palydovą :D Taigi.. tai buvo nepakartojamai nuostabi puokštė.. Bet vakar gavau net dvi pačias nuostabiausias "gėlių puokštes" :D Mano draugai puikiai žino, kad aš nemėgstu gėlių, tad tokių nieks ir nedovanoja. Taigi.. viena puokštė (greičiau jau stulpas) buvo iš pelėsinio sūrio.. eina sau, va čia tai buvo šaaakės.. nu kapec. Tokio dosnumo tikrai nesitikėjau :D Gaila, kad nenusfotkinau.. O kita puokštė, tai va, šio posto iliustracija - trys pakai nori lapų ir teriyaki padažas :D nu nieko nuostabiau ir būti negali..  Tai va.. nuo rytojaus startuoja NaNoWriMo. Galvoju, jog man reikia biškį pratuštint savo galvą, pakaupti kažkokios energijos.. gal net pasikankint, kad atsivertų kažkas tokio. Jaučiu, jog pastaruoju metu man trūksta disciplinos ir saik…

Rita Matulionytė - Kerintis Iranas: tolimas ir artimas (Vasara su knyga 3/5)

Vaizdas
Žodžiu, kaip matote, iššūkio neįvykdžiau :D Kadangi nusprendžiau nusispjauti į knygas, kurios manęs nekabina, nusispjoviau į Spartaką. Nors pati knyga turi savo žavesio, bet nu žiauuuriai nuobodžiai parašyta. Ir nors nieko nelaimėjau (nes oficialiai vis tiek sužymėjau visas penkias knygas, kurias ketinau perskaityti :D), vis tik dar į biblioteką negrąžinau šios ką tik perskaitytos knygos. Kadangi ji man tikrai pasirodė intriguojanti, pasigriebiau ja pasiskaityti savaitės pradžioje. Labai pasikeitė mano įpročiai pastaruoju metu. Jei seniau skaitydavau prieš miegą, tai dabar skaitau atsikėlusi ryte prie kavos puodelio.. Skaityti šią knygą buvo tikra egzotika, nes niekur neradau e-formato, kad galėčiau skaityti patogiai, bet o bet tačiau.. prisiminiau, ką reiškia laikyti rankose knygą :D Ir vis pats nuostabiausias dalykas dėl šios knygos, jog ji apskritai atsidūrė mano rankose. Geografija niekada nebuvo mano stiprioji sritis, ir nors mane visada domino įvairios kultūros, tuo domiuosi ma…

Teksto analizė ir interpretacija

Vaizdas
Mano laikais šis dalykas buvo the thing. Ir šiaip dalykas šis yra naudingas, jei neinama į kraštutinumus (kai peršama, jog interpretuoti būtina tik taip ir ne kitaip). Savo vertimų tinklaraštyje ne taip seniai rašiau apie tai, kokie pažangūs yra danai, katrie prie danų kalbos ir literatūros mokymo įtraukia dar ir medijas. Nu, žinokit, lydausi nuo šito dalyko. Manau, jei mums tektų analizuoti gyvą tekstą (čia tas, šios dienos, alsuojantis aktualijomis), niekas į tą analizę ir interpretaciją kreivai nežiūrėtų. O bet tačiau.. Trumpai (labai pasistengsiu) pristatyti tam tikrus aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, kad suprastumėte, jog jumis bando manipuliuoti ir tiesiog jus apgauti.
Neutralumas Kuo informacinis straipsnis vaizdingesnis, tuo mažiau jame yra tiesos. Jei žurnalistas labiau stengiasi pateikti emocinį įvykio foną, o ne faktus, žinokit, veikia dramblio darymo iš musės principas.
Retoriniai (?) klausimai Kuo daugiau žurnalistas kelia klausimų, tuo mažiau turi ką pasaky…

Dar vienas atvejis

Vaizdas
Man būna gražu, kai žmonės pasidalina savo gerais darbais. Pvz., padėjo kokiam nors žmogui, skatina pirkti prekes iš kokių nors bobučių ir pan. Kažkas bamba, jog kam čia tie žmonės giriasi ir bla bla bla, bet nu bet jei yra vietos socialiniuose tinkluose pasidalinti pusryčių ar tualeto foto, tai yra vietos ir pasigirti gerais darbais. Taigi.. viena labai žavi mergina, kaip suprantu, ji turbūt įžymi, pakūrė fb įrašą apie tokį vyriškį Saulių, kuris prašo išmaldos prie parduotuvės. Mergina įvertino jį - tvarkingas, neprasigėręs ir neprasirūkęs. Pagailo jai jo, davė pinigų. Kadangi nesismulkina, davė netgi kupiūrą. Žmogus, žinoma, apsidžiaugė, sakė, kad per daug duoda ir t.t. Kitą kartą ji vėl jam davė pinigų ir kažkaip taip įsišneko, jog ano mylima žmona mirė nuo vėžio, o namus pardavė, kad pastatytų vaikus ant kojų, kurie vėliau išvyko į užsienį laimės ieškoti, o tėvą paliko likimo valiai. Ką galiu pasakyti.. mergina tikrai talentinga, kitaip istorija nebūtų sulaukus tokio palaikymo. I…

Būsiu labaaaai nepopuliari

Vaizdas
Šiaip neketinau kurti jokio įrašo šia tema, bet nusprendžiau vis tik jį pakurti moksliniais sumetimais. O kalba eis apie tą skandalą, kur iš kauniečių šeimos buvo atimti vaikai. Jei norite toliau skaityti mano įrašą, prašau išjungti visas emocijas ir įjunkite, jei ne kritinį mąstymą, tai bent jau blaivų protą.
Jau nulėkė viena galva iš vaikų teisės tarnybos kolektyvo. Ar to reikėjo? Taip, nes liaudį pašerti reikia. Nes liaudis nori kraujo, liaudis nori kažką nulinčiuoti ir tokiu būdu sulaukti teisingumo. Beje, šiuo įrašu nenoriu nieko pateisinti, o tik pasiūlyti pažvelgti į situaciją iš kiek kitos perspektyvos. Pirmiausia pagalvokime apie tą žmogų, kuris paskambino ir pranešė apie smurtą prieš vaikus. Labai daug žmonių linki jam pačios blogiausios kloties dėl susidariusios situacijos. Atvirai pasakius, nemanau, kad sveiko proto žmogus būtų užsiėmęs tokiu galvos skausmu, jei vaikui būtų tiesiog pliaukštelėta per rankas. Įtariu, kad galimai buvo ne tiek to smurto, kiek galbūt tąsymo ir…

Seno šuns naujų triukų neišmokysi.. ar tikrai?

Vaizdas
Žodžiu. Mane tėvai auklėjo visada būti mandagiai, savarankiškai, nieko nevarginti. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog su manimi lengva ir net malonu bendrauti. Tačiau šis dalykas neleido man išsiugdyti sveiką egoizmą, kai kitų komfortas man buvo aukščiau maniškio. Taip pat nemoku prašyti pagalbos. Man žiauriai reikia lipti per save, kad paprašyčiau ko nors pagalbos. Ir tokiu atveju man atrodo, jog esu skolinga žmogui visą gyvenimą. Bet va, metai eina. Ir pradedi suvokti, jei tu nepasirūpinsi savo komfortu, niekas kitas juo už tave nepasirūpins. Taigi.. nusprendžiau nebebūti mandagi. Ir tas mano mandagumas pasireikš dabar bent jau per du aspektus: mečiau skaityti "Spartaką" (aš žiauriai lėtai skaitau, o ši knyga yra neįdomi, nebegaišiu laiko su neįdomiomis knygomis, ir mesiu jas šalin.. kaip man sunku tai padaryti, jūs neįsivaizduojat..bet pastoviai sau kartosiu, jog gyvenimas trumpas, tad geriau skaityti įdomias knygas, žiūrėkit, gal ir suveiks) ir nustosiu žiūrėti kiekvieną …

Kodėl darbdavys nekelia atlyginimo?

Vaizdas
Per savo ne tokį jau ir ilgą gyvenimėlį pakeičiau ne vieną darbą. Ir visada bambėjau, jog niekas nenori mokėti normalaus atlyginimo. Ir kiek teko dirbti bent kiek civilizuotose įmonėse, visada teko susidurti su tokiais dalykais kaip visokie paskatinantys privalumai - švieži vaisiai, nemokama kava, bilietai į kiną, šiaip visokie renginiai, atrakcijos, nuolaidos sporto klubuose ir t.t. Su kolegomis bendrai bambėjom, jog geriau tai, ką jie išleidžia šioms smulkmenoms, geriau jau mums algas pakeltų. Vis tik perėjus ant freelance'o pakito ir mano požiūris į darbdavius. Ne, ne, aš žmonių nesamdau, bet tiesiog pradėjau suprasti, kaip viskas veikia. Mes, žmonės, visada turime jausti pulsą, kad galėtume kažką daryti. Žodžiu, pateiksiu jums du pavyzdžius iš savo asmeninės patirties.
Darbas nr. 1 Dirbau klientų aptarnavimo specialiste, kur mokėdavo bazinį atlyginimą nereikšmingai didesnį už minimumą, tačiau galėjau užsidirbti papildomai rinkdama taškus už kokybiškai atliktą darbą.
Darbas nr…

Pervertintas unikalumas

Vaizdas
Šiandienos įrašas artimai siesis su paminėtu NaNoWriMo. Kadangi iki lapkričio dar yra nemažai laiko, rimtai mąstau, apie ką teks rašyti. Auditorija jau aiški - young adults, bet čia tie vyresnieji, maždaug nuo 14 metų, o gal ir jaunesni, bet anksčiau subrendę. Nerašysiu fantastikos. Jei savo laiku skaitėte "Heroiną", tai iš karto galite suprasti, apie kokį konkrečiai žanrą kalbu. Jei atvirai, ketinu net ir modelį taikyti analogišką (kiekvienas skyrius pasakojamas vis kito veikėjo vardu). Čia ne bandymas kopijuoti "Heroiną". Tai tiesiog puikus būdas perteikti visus išgyvenimus, emocinį foną ir galimybė skaitytojui geriau įsijausti į kiekvieno vaiko išgyvenimus. Na, juk jaučiate skirtumą tarp "jam skauda" ir "man skauda". Paauglystė yra tas etapas, kai pradedame suvokti, kad mes esame kažkas. Pradedame suprasti, ko norime ir nenorime. Ir kad be tėvų nurodymų mūsų mintyse pradeda užgimti asmeninės nuomonės užuomazgos. Ir tai yra be galo vienišas l…

Dar vienas trigeris

Vaizdas
Žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie pirmuosius robotizuotus viešnamius. Suprantama, atsirado daugybė visokių pasisakymų ir protestų. Kad iš karto visiems būtų aišku, aš prieš tokį dalyką. Ir mano nuomonė yra ypatingai subjektyvi, todėl aiškinti, kad aš neteisi, nėra prasmė, nes čia teisių ar neteisių nėra. Vieni tokius daiktus kaip taburetę, vibratorių ir realų žmogų imituojantį robotą prilygina vienai ir tai pačiai kategorijai. Mano suvokimu, tai yra trys atskiros kategorijos. Pabandysiu pingpongo principu paaiškinti savo pamąstymus. Robotas yra negyvas, jis yra ta pati taburetė ar stalas. Ar iš pasiutimo trenkiant stalą darau kažką amoralaus? Ne, nes trenki stalą ne siekdamas seksualinio pasitenkinimo. Ir kaip ten bebūtų, pyktį reikia valdyti, t.y. išsiaiškinti, kas jį sukelia, ir išspręsti problemą. Jei tu išdaužysi visą butą, visus daiktus, bet nepaliesi žmogaus, tai nereiškia, jog nekeli pavojaus aplinkiniams, ar bent jau negąsdini kitų, ir apskritai, jog tai yra normalu. Ko…

NaNoWriMo

Vaizdas
Ahoj. Nusprendžiau pagaliau atsipūsti nuo zombių medžioklės. Vis dar ruošiu apie ją didžiulį įrašą. Jis toks didelis, jog yra ne mažesnė tikimybė, kad taip ir neišvys dienos šviesos. Taigi.. kuo toliau, tuo labiau mano galvoje kirba mintys apie rašymą. Nežinau, ar tai aš matau tai, ką noriu matyti, ar atvirkščiai, viskas lenda į akis, ir mane skatina galvoti apie rašymą. Prisiminiau apie tokį dalyką kaip NaNoWriMo. Tai yra kasmetinis rašymo konkursas. Reikia per mėnesį parašyti 50000 žodžių. Grubiai tariant apie 1700 žodžių per dieną. Man, tai nėra iššūkis. O bet tačiau. Tai turi būti grožinė literatūra. Pagalvojau, kodėl gi pagaliau neįsispyrus sau į šikną ir nepradėjus rimtai rašyti. Visi aplinkui rašo. Net tie, kurie buvo metę rašyt, vis pasivaidena man su savo naujais kūriniais. Nors pastaruoju metu daugiau užsiimu kitų darbų vertinimu, pati niekaip neprisėdu normaliai parašyti. Pas mane gaunasi kažkokie griaučiai ir išgraužos, o ne vientisas kūrinys. Todėl ir gaunasi gaidys, nes…

Kaltinti negalima palaikyti

Vaizdas
Ne taip seniai startavo socialinis projektas "Palaikyk". Pradžioje labai skeptiškai į tai žiūrėjau. Kažkaip atrodo, jog šaukštai po pietų. Ir aš taip pat, kaip dauguma nesusipratėlių, galvojau, kad lempinė šita reklama, ir smurtą patiriančios moterys turi pačios priimti sprendimą dėl savo pasirinkimo kentėti ir pan. Taip taip, galima ir mane prirašyti prie tų kaltintojų. O bet tačiau. Įsigilinau į šią kampaniją ir supratau, jog ji nukreiptą ne į moteris, patyrusias smurtą, o į mane, į tą visuomenės dalį, kuri kaltina auką. Idėja tokia, jog atsivėrusios moterys nesulaukia atitinkamos pagalbos. T.y. moteris pasiryžta palikti smurtaujantį vyrą, bet vietoj to, jog sulauktų kažkokios paramos, artimieji į tai nekreipia dėmesio, o atitinkamų instancijų atstovai bando pripaišyti atsakomybę pačioms moterims. Štai kokia yra šios reklamos mintis. Moteris ieško pagalbos, bet jos nesulaukia, maža to, lieka apkaltinta. Kas įdomiausia, nors pradžioje skeptiškai žiūrėjau į šią kampaniją, dab…