Datos tironija


Kažkada seniai seniai, kai buvau pirmame kurse, nuostabi lyginamosios istorijos dėstytoja mums pasakė perskaityti knygą „Akimirkos tironija“. Žiauriai gera knyga. Kažkada net pavyko ją nusipirkti už 3 litus, bet ją praganė.. bibliotekininkė.. true story.
Kaip ten bebūtų, knyga buvo apie lėtąjį ir greitąjį laiką. Lėtasis yra tas, kur žmonės skiria ramybei. Ne, čia neina kalba apie meditaciją, o šiaip apie laiką, kurį gali skirti pamąstymams. Iš esmės lėtojo laiko mūsų gyvenime lieka vis mažiau, nes jį suėda greitasis. Lauki autobuso? Pasiklausyk muzikos. Važiuoji autobusu? Paskaityk naujienas. Šios akimirkos trumpos, bet ir jos yra užpildytos kažkokios veiklos iliuzija vietoj to, kad tiesiog pamąstyti. Bet šiuolaikinis žmogus labai bijo likti vienas su savo mintimis. Labai. Bet šis įrašas ne apie tai.
Šis įrašas yra apie datos tironiją. Prisimenu, kaip viskas buvo paprasta vaikystėje, kai susitarei su kažkuo susitikti po savaitės tą ir tą valandą, ir susitinki. Dabar gi tai yra sudėtinga misija. Net ir vaikams. Nes mūsų gyvenimas prisipildė įvairiausia veikla. Plius, technologijos suteikia galimybę greituoju būdu keisti planus nuo datos, vietos ir dalyvių iki pačio įvykio atšaukimo. Pvz., susitariu aš su drauge susitikti kokį antradienį. Iki to antradienio dar daug kas gali pasikeisti, tad technologijų dėka galime perkelti susitikimą kitai dienai, o paskui aplinkybės gali taip sukrist, jog susitikimą tenka atkelti į pirminę datą, kaip ir buvome sutarusios prieš tai :D
Tai va, kaip kartais sudėtinga būna tariantiems dviem žmonėms, o ką kalbėti, jei tų žmonių daugiau? Kaip aktyvi stalo žaidimų vakarų organizatorė galiu pasakyti, jog didžiausias galvos skausmas ne ką ar kur žaist, bet kada. Tačiau paprotingėjau ir supratau, kad nėra prasmės duoti žmonėms laisvės rinktis. Kai seniau stengiausi priderinti datą prie daugumos dalyvių, taip, žmonių susirinkdavo daugiau, bet susirinkdavome retai, kartą į kelis mėnesius. Dabar gi, kai daugiau ar mažiau visi žino, kad kas antrą savaitę renkamės pažaisti stalo žaidimų, visiems dalyviams jau yra aišku, kur ir kaip. Tad jau jie prisiderina prie žaidimo datos. Kas tikrai nori sudalyvauti, pakeičia einamus planus stalo žaidimų vakaro naudai. Rezultatas akivaizdus. Žaidžiame kas antrą savaitę ir įprastai susirenka kokie 5-8 žmonės.
Taigi.. jei norite ką nors organizuoti, neleiskite žmonėms rinktis datos. Pastatykite žmones prieš faktą, kad tas ir anas vyks tą ir tą dieną. Norit, ateinat. Negalit? Norėsit, ateisit. Esmė tame, jog negalima žmogui suteikti didelę pasirinkimo laisvę. Jis pasimeta toje laisvėje ir tada tikėtina, jog sulauksite atmetimo reakcijos. Kodėl? Štai jums paprastas pavyzdys.
Kažkurio jūsų draugo gimtadienis, ir vienas geresnis jo draugas sako, davai suorganizuojam šventę. Visi choru, jo, davai, bus fun. Aš darysiu tą, o aš aną, o tu šitą ir kitą. Ok, o tai kada renkamės? Ir prasideda:
Vienas pasako - man nesvarbu, aš bet kada galiu
0 kitas išsteni - aš tai nežinau, jūs susitarkit, aš prisiderinsiu
Ir prasideda pilstymas iš tuščio į kiaurą. Didžioji dalis vabšie nedalyvauja šioje diskusijoje.. ir ne todėl, kad jiems būtų nusispjaut. Paprasčiausiai niekas nenori priimti sprendimo, kadangi į datos parinkimą įeina toks nenuspėjamas faktorius kaip – kada gali kiti? Niekas nenori priimti to skaudaus sprendimo, kuris lems tai, jog kažkas negalės ateiti.
Šis pvz. nėra išgalvotas. Čia yra reali situacija. Aš šioje diskusijoje buvau užėmusi poziciją – man nesvarbu, aš bet kada galiu. Dar vienas pasireiškė, jog prisiderins prie nuspręstos datos. Ir viskas. Kadangi diskusija nutilo ne vienai dienai, supratau, kad reikia kažką daryti, nes jei nebus nuspręsta dėl datos, galiausiai niekas nesusirinks, nes visi jau bus priplanavę kitos veiklos, aš nusprendžiau numesti „orientyrą“. Išrinkau vieną savaitgalį. Diskusijos dalyviai pratylėjo išskyrus vieną, kurios darbo grafikas niekada niekam netinka, tai davė mums leidimą švęsti šventę be jos. Kiti gi dalyviai, kaip supratau, sutiko su data by default.
Ką gi aš padariau? Nupjoviau gangrenuojančią koją. Žmonės pagaliau gavo atspirties tašką, o gal tiksliau „saulę“, aplink kurią galės planuotis savo veiklą. Nors šiaip ir ta mergina galėjo dalyvauti, ji tą vakarą laisva, bet matai, ryte labai anksti į darbą. Nuo kada šis nepatogumas yra kliūtis? Na, bet visi susideda savo prioritetus.
Dar juokingas dalykas buvo įvykęs dėl stalo žaidimų. Aš ne kartą esu girdėjusi žmonių pageidavimą rinktis savaitgalį, bet kai tik reikia rinktis, kurį savaitgalį ir kurią dieną, visi dingsta. Esmė tame, kad man nesunku būtų surengti žaidimus savaitgalį, tiesiog savaitgalius aš labiau noriu leisti kaime, nes tik savaitgaliais kaime turiu internetą. Ir pasilikti šeštadienį ar sekmadienį Kaune dėl kokių 4 žmonių iš kurių su vienu aš gyvenu, o su kitu susitinku kiekvieną savaitę, sorry, bet ne. Sugyventinė pasidalino mintimis, kad va, galima būtų apklausą surengti… Jau surengiau. Ir šiuo klausimu apklausos yra visiškai neveiksmingos.
Kiekvieną kartą sukuriu „eventą“, ir kiekvieną kartą „dalyvaus“ be manęs kokie vienas ar du žmonės, ir kokie 10 bus „susidomėję“. Pagal šią statistiką nieko organizuot neįmanoma. Realiai mane tie „susidomėję“ erzina juodai. Jei tu nori dalyvauti, užfiksuoji datą ir planuoji kitą veiklą aplink tą datą. Viskas. O tas „domina“ svorio turi ne daugiau kaip koks laikas. Dažniausiai ir žaisti susirenka žmonės, kurie iš viso niekaip nesureagavo į „eventą“.
Kas juokingiausia, aš visada visiems sakau, kad jie ir be manęs gali organizuoti stalo žaidimo vakarus, kada nori. Jei reikia žaidimų, aš jau prisiderinsiu, atvažiuosiu ar paskolinsiu kokiu nors būdu, jei pati negalėsiu dalyvauti. Bet niekas tokio noro neišreiškė. Žmonės nori ateiti į gatavą vietą, kur jau yra viskas, ko reikia veiklai.
Mano draugė man seniai yra pasakius vieną labai protingą dalyką, kad jei nori su kuo nors susitikti, tai reikia sutarti datą iš karto, nes kitaip nesusitiksi. Žinot tą awkward pokalbį su netikėtai sutiktu senu pažįstamu – ei, mums reiktų susitikti, aha, jo, turiu tave feisbuke, tai parašysiu, aha, gerai, susitarsim. Ir ar po tokio pokalbio tikrai teko su kuo nors susitikt? Abejoju. Kai nėra apibrėžtumo, niekas realybe ir nevirsta. Todėl man patinka ši draugė. Mes visada konkrečiai sutariam kada susitinkam, o jau iš vakaro ar susitikimo dieną nusprendžiam, kur susitinkam. Su ja viskas labai paprasta.
Mano buvusi kolegė nustebino išvadindama mane organizuota, ir kad ji irgi norėtų tokia būti. Aš tikrai ilgą laiką nešiojausi neorganizuočiausio žmogaus titulą, tačiau būti organizuotam yra daug paprasčiau nei atrodo, kai supranti, kaip viskas veikia. Tau tereikia iš visos tos gausos išsirinkti datą, ir tada žmonės eis tos datos link kaip vabzdžiai į apšvietimo stulpo šviesą.

Komentarai

  1. Juokas juokais... Bet praeita savaite 3 kartus isgirdau fraze: "Reikia kada susitikti." Ir net buvo nustatyta diena - rytoj. Viskas pasibaigdavo: "Tai dar susirasysim" :D Aisku, atejo tas rytojus ir as dariau tai, ka buvau seniai suplanaves. Nes nesu jau mazas vaikas ir puikiai suprantu, kad tokios frazes yra tuscios.

    Tiesa... Vienam zmogui tycia parasiau: "Taip kaip ten del susitikimo?".
    Ir vis tiek nesusitikome. :D Nes ana persona net neplanavo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tas ir kvailiausia :D tada is tikruju supranti, kiek tam zmogui svarbu su tavimi susitikt :D

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Cinamon kinas vs. Forum Cinemas

Japoniški kryžiažodžiai

Viaplay - oro pardavimas