Ateistų užmėtymas akmenimis


Dar kartą įsitikinau, jog fb ateistų grupė tėra susireikšminusių heiterių buveinė. Nu rimtai. Neįmanoma toje grupėje civilizuotai padiskutuoti, kad žmonės nebūtų įžeidinėjami, net tie patys ateistai. Neįsivaizdavau, kad mano pasisakymas, jog nelaikau kūdikių ateistais, sulauks tokios heiterių bangos. Ir diskusija buvo tokia buka.. tokia buka.. kad realiai nepajutau skirtumo, jei būčiau diskutavus su užkietėjusiu teistu.
Visų pirma, kol neužmėtėte manęs akmenimis, paaiškinsiu savo poziciją, kodėl aš manau, jog gimę vaikai nėra ateistai. Nors man tai atrodo taip akivaizdu, jog net sunku suvokti, jog kažkam tai reikia aiškinti.
Kad galėčiau paaiškinti, kodėl, mano manymu, yra nesąmonė klijuoti gimusiems kūdikiams etiketes, pirmiausia reikia suvokti, kas slypi už sąvokų ateizmas ir ateistas bei jų ištakos. Ateizmas atsirado it atsvara teizmui – aklam tikėjimui sveikas protas. Ir šis judėjimas atsirado ne dėl buko heitinimo, o dėl akivaizdžios teizmo žalos. Ateizmas į priekį stumia mokslą, pažangą ir racionalumą. Tačiau taip pat svarbu suvokti, jog ateizmas yra abstrakti sąvoka, neturinti jokių materialių apraiškų. Šią sąvoką sugalvojo žmonės, tad ji yra aktuali tik tol, kol yra teistai.
Paradoksalu, tačiau tą dieną, kai ateistai laimės, ateistams bus ir paskutinė jų egzistavimo diena, kadangi kažko neiginys negali egzistuoti be to, ką jis neigia. Kada nors istorijos ar socialinių mokslų knygose rašys, jog buvo tokie teistai, ir ateistai, tačiau išnykus vieniems, išnyko ir kiti, nes pasaulyje nebėra tokio dalyko kaip religija – tikėjimas antgamtiškomis jėgomis (aš čia viską supaprastinu, nesikabinėkit prie žodžių :D). Žmonės tiesiog gyvena savo gyvenimus ir daro tai be jokio religinio konteksto.
Kas įdomiausia, teoriškai ateizmas yra ne mažiau kvailas judėjimas nei teizmas, kadangi jis neigia tai, ko ir taip nėra. Moksle visada reikia įrodinėti, jog kažkas egzistuoja, o ateizme kaip tik teigiama, kad kažko nėra. Ir jei to kažko nėra, tai kam jį neigt ir dar kurt judėjimą? Nepaisant to, kad teorijoje visa tai neturi jokios prasmės, praktikoje ateizmas tiesiog veikia stabdžio principu. Ir dar kartą primenu, jog ateizmas yra teorija, abstrakcija.
Taigi.. atsižvelgiant į tai, kaip gimęs kūdikis gali būti ateistu? Ateizmas nėra kažkokia biologinė kategorija su kuria žmogus gimsta. Tai tėra abstrakcija. O gimęs kūdikis tėra žmogus, beždžionė, gyvūnas, homo sapiens, bet jokiais būdais ne ateistas. Ateizmas yra teorija, kurią galima įbrukti žmogui kaip ir bet kokią religiją ar kitą idėją.
Ateistų grupėje žmonės bandė man išaiškinti, jog kūdikiai yra ateistai vien dėl to, kad dar netiki dievu. Bet tai yra absurdas. Taip pat sėkmingai mes galime juos išvadinti ir teistais, ir veganais, ir antisemetistais, ir antinacistais ir kuo tik norim, tačiau tai yra absurdas. Tiesa, man buvo bandoma išaiškinti, jog visi kūdikiai yra veganai, nes valgo pieną.. nu tai jo, pagal šią logiką visi plėšrūnai yra veganai, bet juk taip nėra. Kaip ir plėšrių gyvūnų jaunikliai, taip ir žmonių kūdikiai valgo pieną, nes jie tiesiog negali maitintis mėsa. Kūdikiai ir vaikščiot negali, ir kalbėti negali, bet juk dėl to jų nepradėsime vadinti neįgaliaisiais? Na, bet čia nukrypau nuo temos. Taigi.. pavadinti gimusį kūdikį ateistu taip pat kvaila kaip ir vadinti jį kokiu „Sostų karų“ fanu. Juk nevadinsi taip žmogaus, kuris net nėra girdėjęs, kas tai yra, tiesa?
Toliau. Jei prijaučiate ateizmo idėjoms, turbūt ne kartą jums kilo mintis apie kokį nors žmogų, kuris teigia, kad yra krikščionis, katalikas ir pan., nors jis elgiasi kaip nors neatitinkamai savo tikėjimui. Ir tada, net jei nesakom to garsiai, bet būtinai pagalvojam – tai koks iš tavęs krikščionis? Arba dar teko ne kartą girdėti – ne kiekvienas, kas vaikšto į bažnyčią yra tikras katalikas, ir atvirkščiai. Taip ir su ateizmu. Pvz., koks tu ateistas, jei vaikštai į bažnyčią kad ir tik per šventes? Arba kas tu per ateistas, jei tuokiesi bažnyčioje ir krikštiji vaikus? Taigi.. tam, kad būtum ateistas, tu negali tiesiog būti, kaip iš tikrųjų yra su ką tik gimusiais kūdikiais – jie tiesiog yra. Jie dar turi kažką daryti arba nedaryti. Ir esminis elementas – sąmoningumas. Tu nesi tikras katalikas, jei viską darai vien tik iš inercijos be sąmoningo ir nuoširdaus tikėjimo. O dabar atsakykite man į klausimą – kaip kūdikis, nieko nežinantis ir absoliučiai nieko negalintis, gali sąmoningai priimti sprendimą ir identifikuoti save kaip ateistą, kai jis net nežino, kas yra dievas. Jis net nėra įgalus suvokti šią abstrakčią sąvoką. Tad kūdikių vadinimas ateistais prilygsta etikečių klijavimui.
Šitas geras
Kitas klausimas – kas yra ateistai? Diskusija, kurioje teko sudalyvauti, kaip tik prasidėjo nuo to „kas jūsų gyvenime atsitiko, kad atsižadėjote tikėjimo“ (nu ar kažkas panašaus). Nori nenori, dar mūsų karta yra iš tos, kuri religiją perėmė dėl tradicijos, nes tuo metu „tai buvo normalu“. Mane, kaip ir daugelį kitų vaikų, vesdavo į bažnyčią per šventes, ir niekas neklausė, ar to noriu (ir tai net ne tėvai, o tetos mane tenai tempė). Su laiku išmirus giminės senolėms, kelionės į bažnyčią susitraukė iki maksimum vieno karto per metus (mišios už giminės mirusiuosius ir gyvuosius – realiai proga visai giminei sueiti ir pabūti kartu). Na, ir dar švenčiu Kalėdas. Smagi tradicinė proga apsikeisti dovanomis su draugais :D Jei turėčiau vaikų, švęsčiau ir Velykas. Bet visas šventimas apsiribotų kiaušinių dažymu, nes tai tikrai smagu :D Taigi.. bažnyčia iš mano gyvenimo nyksta ne tik religiniu, bet jau ir tradiciniu lygmeniu. Grįžtant prie mano patirties, paauglystėje pradėjau lankyti bažnytinį chorą, tad nori nenori, klausiau, ką pasakoja kunigas. Klausiau ir supratau, kad nu nesąmones kalba. Tada pradėjau gilintis apskritai į religijos koncepciją. Tad esu šiek tiek pasikausčius pagonybėje, satanizme, islame.. o budizmas man pasirodė toks nuobodus, kad vos pradėjau juo domėtis, mano religinės paieškos ir pasibaigė, o tada.. pradėjau identifikuoti save kaip ateistę. Nors dabar ir ateiste savęs nepavadinčiau.
Taigi.. techniškai ateistai yra daugiau ar mažiau buvę teistai. Taip sakant, atsispiriama nuo teizmo į ateizmą. Įtariu, kad mano kokie anūkai, jei tokių bus, jau galėtų puikiausiai gyventi pasaulyje neidentifikuojant savęs kaip teistus ar ateistus. Pvz., prisiminkim, jog buvo laikai, kai žmonės manė, kad žemė plokščia. Mokslas ilgai buksavo, kol pagaliau žmonės pradėjo tikėti mokslu ir faktas, jog žemė yra apvali, tapo tiesiog faktu, o ne tema diskusijai. Ir šiandien mums nereikia skirstytis į dvi stovyklas. Aišku, dabar atsirado visokių prikolų su bendruomenėmis, kurios tiki, jog žemė plokščia.. ir aš tikiuosi, jog tai tik pokštas, o ne realus dalykas :D

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Cinamon kinas vs. Forum Cinemas

Japoniški kryžiažodžiai

Viaplay - oro pardavimas