Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Gegužės, 2018

Liūdnoka, kai..

Vaizdas
forma yra svarbesnė už turinį. Maniau, grammar nazi išmirė, bet pasirodo, jog ne. Seniau kabintis prie gramatikos buvo vienu iš "kiečiausių" argumentų aršioje diskusijoje, ale, nepadėjai kablelio ar užmiršai užkabinti nosinę, viskas, nesvarbu, ką tu besakytum, tavo argumentas neturi svorio. Dabar gi pastebiu tendenciją, jog tapo populiaru kabinėtis prie šveplos kalbos. Jei kas nežinot, švepla kalba yra, kai žmonės nenaudoja diakritinių ženklų. Jei nežinot, kas yra diakritiniai ženklai, tai čia visos tos nosinės, taškiukai ir paukščiukai, puošiantys mūsų (ir ne tik mūsų) abėcėlės raideles. Mane visada stebino, kaip kartais žmonės asmeniškai priima tokį dalyką, maža to, padaro iš to rimtą dramą. Ale, žmogus negerbia nei savęs, nei kitų, nei kalbos. Tebūnie. Bet dar labiau mane stebina, kai žmonės šveplus rašytojus laiko absoliučiais beraščiais. Man tokius individus norisi papurtyti ir paklausti "žmogau, tu rimtai???". Kaip žmogus, patogumo dėlei telefonu rašantis ti…

Netyčia apie OTNB

Vaizdas
Šiandien netyčia užtaikiau ant diskusijos apie Orange is The New Black serialą. Įrašo (žinoma, viskas vyko fb :D) autorius išsakė konkrečią nuomonę, jog serialas jam nepatinka, ir jis nesupranta, kodėl jis sulaukia tiek daug liaupsių. Man, kaip šio serialo fanei, viskas yra akivaizdu. Ir šiaip aš lengvai priimu kitų priešingas mano nuomones, dažniausiai man net įdomu sužinoti, kodėl žmonėms nepatinka tai, kas patinka man. Tačiau jau visai kitaip reaguoju į klaidingą argumentaciją. Aišku, čia irgi viskas subjektyvu, ir aš taip pat galiu būti šimtą kartų neteisi, tačiau negaliu susilaikyti neįsivėlusi į diskusiją, kai matau argumentus, neatitinkančius situacijos. Daug kam pasirodė nepriimtinos itin atviros meilės scenos tarp moterų. Tačiau galiu garantuoti, visai kitaip tai žiūrėtųsi, jei tas pačias scenas atliktų heteroseksualios poros. Manau, šis serialas tokias atviras scenas norėjo parodyti tik su tikslu sukurti itin drąsų serialą. Jei viskas būtų kiek kitaip pateikiama, manau, būt…

Gyvenkime draugiškai..

Vaizdas
Kadangi besiruošdama kelionei į Sibirą (apie tai kiek vėliau parašysiu) apturėjau traumą (galvojau įkelti foto, bet gal tiek to :D), tad kol kas nelabai galiu džiaugti grynu oru lauke, o visi aplinkiniai tik ir serga už Ievą, aš pasidariau sau asmeninę euroviziją su Guitar Band. Kuo geriau Ievai sekasi, tuo daugiau spamo fb, ir mažiau ten ką skrolint. Jau taip nusibooodo.. o štai nauja pažintis su buvusio bendradarbio žmona mane įpareigojo susipažinti su jos palaikoma Izraelio atlikėja. Šiaip man retai pasitaiko, jog daina patiktų iš pirmo karto, o čia klipas toks spalvotas, veiksmas žaismingas, ir pati atlikėja tokia charizmatiška. Seniai girdėjau kažką panašaus, nes jau tie "завывания" man jau gerokai pabodo.. nu nemėgstu aš sentimentalių dainų.. nebent jas atlieka Pink..  Tai va. Laimėjo ši mergina. Ir prasidėjo.. nu kokie tie žmonės pikti, negaliu. Jei jau nepatinka daina, tai nereiškia, kad reikia tyčiotis iš žmogaus. Manau, tai, jog laimėjo įspūdingų formų ir netradic…

Apps'ai: Guitar Band

Vaizdas
Kad jūs žinotumėt, kokį kablį pagavau.. toks žvėris žaisliukas.. atsibundu, pirmiausia palošiu, einu miegot, dar palošiu.. nesimiega.. toliau lošiu :D Tai puiki garsaus žaidimo Guitar Hero versija. Įdomumas yra tame, jog čia ne šiaip sau groji ir renki taškus, bet dar ir kovoji prieš kitus žaidėjus. Kartais upgrade'ai nieko nelemia, jei priešininko pirštai kreivi, tad išsigąsti neverta, tačiau upgrade'ai tikrai reikalingi, nes su laiku tiesiog net ir taikliausiai viską suspaudinėję užtaikysit ant labai gerų žaidėjų, kurių lygis aukštesnis, ir tada jūsų tikslumas nebeišgelbės :D Dar smagu, jog tie vadinami upgrade'ai nėra brangūs, pastoviai pavyksta gauti visokių bonusinių pinigų, taip kad iriatės į priekį po truputį, po truputį.. :D Vienintelis dalykas, kuris užknisa - reklamos. Garbės žodis, nebūtų šis žaidimas toks kietas, tai tikrai būčiau jį metus lauk. Dabar laukiu special offer už kokį eurą, nes kažką nusipirkus bent kartą, reklamos dingsta :D kol kas žaidimo mesti …

Datos tironija

Vaizdas
Kažkada seniai seniai, kai buvau pirmame kurse, nuostabi lyginamosios istorijos dėstytoja mums pasakė perskaityti knygą „Akimirkos tironija“. Žiauriai gera knyga. Kažkada net pavyko ją nusipirkti už 3 litus, bet ją praganė.. bibliotekininkė.. true story. Kaip ten bebūtų, knyga buvo apie lėtąjį ir greitąjį laiką. Lėtasis yra tas, kur žmonės skiria ramybei. Ne, čia neina kalba apie meditaciją, o šiaip apie laiką, kurį gali skirti pamąstymams. Iš esmės lėtojo laiko mūsų gyvenime lieka vis mažiau, nes jį suėda greitasis. Lauki autobuso? Pasiklausyk muzikos. Važiuoji autobusu? Paskaityk naujienas. Šios akimirkos trumpos, bet ir jos yra užpildytos kažkokios veiklos iliuzija vietoj to, kad tiesiog pamąstyti. Bet šiuolaikinis žmogus labai bijo likti vienas su savo mintimis. Labai. Bet šis įrašas ne apie tai. Šis įrašas yra apie datos tironiją. Prisimenu, kaip viskas buvo paprasta vaikystėje, kai susitarei su kažkuo susitikti po savaitės tą ir tą valandą, ir susitinki. Dabar gi tai yra sudėtinga…

Nygano autoritetas

Vaizdas
Neseniai perskaičiau Milgram’o knygą apie paklusnumą autoritetams. Beskaitydama šią knygą žiūrėjau septintą „the Walking Dead“ sezoną. Ten toks Nyganas visus ant ausų stato. Žiūrint iš šono, visi rėkia, o dieve, juk jis tik vienas, kodėl jo niekas nenužudo, juk tai taip paprasta. Jis tik vienas. O bet tačiau.. Hitleris irgi buvo vienas. Ir Putinas vienas. Ir Trampas tik vienas žmogus. Visi lyderiai yra tik vienas žmogus. Esmė tame, kad mes labai puikiai sugebame paklusti. Mes esame to mokomi nuo mažens. Pirmiausia – klausome tėvų, tada visokių institucijų – darželiai, mokyklos. Dar vėliau paklūstame darbdaviams. Ir tame nėra nieko blogo. Tai yra būtinas dalykas, kad visuomenė egzistuotų tvarkoje, o ne chaose. Kuo geriau nugludinta struktūra, tuo lengviau pasiekti paklusnumą. Pvz., sutikę policininką mes labai nesiardysim, nes žinom, kad galime sulaukti nepageidaujamų pasekmių. Vaikystėje klausome tėvų, nes mes visiškai nuo jų priklausome, tad tėvams išsireikalauti paklusnumą nėra sunku…

Stalo žaidimai: Saboteur

Vaizdas
Dažnai akis užkliūdavo už šio žaidimo praeinant pro kokią stalo žaidimų parduotuvę, bet niekada taip ir nesigilinau, kas tai per žaidimas. O visai be reikalo. Kolegos mano išleistuvių progą padovanojo šį žaidimą, kuriuo negaliu atsidžiaugti. Šis žaidimas turi krūvą privalumų: mažas, tad patogu tampytis tiesiog įsimetus į krepšį žaisti gali net iki 10 žaidėjų žaidimui nebūtinas lyginis žaidėjų skaičius kaip pvz Alias ir pan. taisyklės gana paprastos, po 1-2 partijų visiems naujiems žaidėjams jau tampa viskas aišku užtrunka visai neilgai, ant pakuotės nurodyta, jog iki 30 minučių, bet įtariu, įsikandus šio žaidimo subtilybes, galima apsisukti ir per 10 minučių Pigus (apie 6-8 eur) Kadangi mano stalo žaidimų sekta buvo apkaltinta tuo, jog mes žaidžiame „netikrus“ žaidimus, tad galiu pasakyti tik tiek, kad šiam žaidimui neliks abejingi tiems, kas mėgsta, bet jau nusibodo visokie Uno, Dobble ar net tas pats Jungle Speed. Greita reakcija čia nelabai reikalinga, vis tik labiau reikalinga str…

Travelers

Vaizdas
Ne taip seniai peržiūrėjau šio serialo du sezonus. Šį sci-fi serialą nusprendžiau žiūrėti dėl kelių priežasčių: rekomendavo buvęs kolega, tai yra sci-fi, tai yra kanadiečių sci-fi, dalis kūrėjų ir aktorių komandos yra iš Stargate. Jei atvirai, tikėjausi, jog tai bus lengvesnio turinio serialas, bet paaiškėjo, jog tai sci-fi drama. O apie ką ji, ir kuo ji tokia sci-fi. Kaip visada, dėl mūsų dabartinių veiksmų ateityje įvyks neišvengiama katastrofa dėl kurios žmonių išlikimui iškils grėsmė. Ir štai čia vienas būdas visus išgelbėti – grįžti į praeitį ir kažką pakeisti: išgelbėti kokį nors įtakingą veikėją, užkirsti kelią kokio nors įstatymo prastūmimui, užbėgti teroristams už akių ir t.t. Oi, kaip originalu.. kelionės laiku.. pasakysite jūs (ne, nepasakysit), tačiau šio serialo (šiaip jis paremtas knyga, kurią, manau, kada nors paimsiu į rankas) mokslinės fantastikos dalis įdomi tuo, jog laiku keliauja ne žmonės, o tik jų.. sąmonė? Ateities technologijos negali perkelti žmogaus į praeitį, …

Ateistų užmėtymas akmenimis

Vaizdas
Dar kartą įsitikinau, jog fb ateistų grupė tėra susireikšminusių heiterių buveinė. Nu rimtai. Neįmanoma toje grupėje civilizuotai padiskutuoti, kad žmonės nebūtų įžeidinėjami, net tie patys ateistai. Neįsivaizdavau, kad mano pasisakymas, jog nelaikau kūdikių ateistais, sulauks tokios heiterių bangos. Ir diskusija buvo tokia buka.. tokia buka.. kad realiai nepajutau skirtumo, jei būčiau diskutavus su užkietėjusiu teistu. Visų pirma, kol neužmėtėte manęs akmenimis, paaiškinsiu savo poziciją, kodėl aš manau, jog gimę vaikai nėra ateistai. Nors man tai atrodo taip akivaizdu, jog net sunku suvokti, jog kažkam tai reikia aiškinti. Kad galėčiau paaiškinti, kodėl, mano manymu, yra nesąmonė klijuoti gimusiems kūdikiams etiketes, pirmiausia reikia suvokti, kas slypi už sąvokų ateizmas ir ateistas bei jų ištakos. Ateizmas atsirado it atsvara teizmui – aklam tikėjimui sveikas protas. Ir šis judėjimas atsirado ne dėl buko heitinimo, o dėl akivaizdžios teizmo žalos. Ateizmas į priekį stumia mokslą, …

Van Helsing

Vaizdas
Šiaip dienai turime krūvą filmų ir serialų apie vampyrus. Taip pat panašiai ir apie zombius. Tačiau apie vampyrus-zombius mačiau pirmą kartą. Visų pirma, serialas gana lėkštas. Dramatiškas su dalele groteskiško humoro, tačiau toks plaukiantis pasroviui. Siužetas toks – vampyrai geria žmonių kraują. Maža to, jie dar ir valgo jų mėsą. O yra dar ir tokie vampyrai, kurie yra labiau zombiai – absoliučiai laukiniai. Ir va, atsitinka taip, kad mūsų pagrindinę veikėją Vanesą užpuola vampyras. Bet nepaisant sužalojimų ji nemiršta. Ją ištinka savotiška koma, ir ji taip pramiega kelis metus. Realiai man šis momentas nesuvokiamas. Serialo eigoje ją dar ir ne taip sužalojo, bet grožio miegui metams neužmigo. Taigi.. Vanesa pabunda vampyrų-zombių apokalipsės įkarštyje ir vienintelis dalykas, kuris jai rūpi – surasti savo paauglę dukrą. Visi jai pastoviai kartoja, jog greičiausiai mergaitė nebegyva, bet tai pabandykit jai tai paaiškinti. Dar yra toks įdomumas, jog Vanesos įkandimas gydo vampyrizmą – v…

Ar tu vidutinybė?

Vaizdas
Seniai seniai buvau užsukusi į kažkokį forumą, kurio dabar nė nepamenu, ir ten buvo vykdoma apklausa – ar tu… a) esi toks kaip visi b) esi kitoks nei visi c) esi neformalas ir pan. Iš tikrųjų, visi kiti variantai visiškai šioje vietoje yra nesvarbūs, nes daugiau kaip 80% apklaustųjų pasirinko atsakymą „kitoks nei visi“. Taigi.. ar tikrai kitoks? Ir kuo tu kitoks? XXI amžius priklauso individualistams, kai kiekviena ne tai kad gyvybė, bet asmenybė yra svarbi. Visa tai smegenų plovimas. Visi mes esame kiek pažengusios beždžionės ir ne daugiau. Mokslas prieinamas kiekvienam, tik sėdėk ir mokykis. Jei anksčiau mokyklas baigdavo vos ne vienetai, dabar gi diplomuotų „specialistų“ yra pilna. Kitas klausimas. Jei tu esi mokinys, ar tu mokaisi geriau nei vidutiniškai? Jei esi studentas, ar esi protingesnis už daugumą savo kursiokų? Jei tu vairuoji, ar vairuoji geriau nei vidutiniškai? Nesvarbu, koks yra tikras atsakymas, vidinis balsas nori entuziastingai sušukti TAIP. Jog mokaisi geriau nei vidu…

Westworld

Vaizdas
Per pastaruosius metus audringesnius atsiliepimus apie kokybę girdėjau tik apie „Sostų karus“. Bet jei kalbėsim apie mokslinės fantastikos serialą – neatsimenu apie ką kitą būtų tiek kalbama ir stebimasi kaip apie Westworld. Tuoj.. dar truputį pagalvosiu.. mhm.. ne, nesugalvoju kito tokios sėkmės ir populiarumo sulaukusio mokslinės fantastikos serialo. Pati jį pažiūrėjau jau labai vėlai, kai ant nosies ir antras sezonas lipa. Ir jei atvirai, manęs tas wow efektas neapėmė. Labiau gal apėmė siaubas. Kaip tai yra siaubinga.. gyventi šitaip kaip tie androidai. Tai dar baisiau už Matricos pasaulį. Nepaisant to, kad tokio wow efekto nebuvo, serialas dėl to netampa mažiau genialus. Mane turbūt labiausiai žavi kūrėjų skirtas dėmesys detalėms. Taip viskas apgalvota, kad net sunku prie ko prisikabinti. O ir kaip meistriškai sukurta neviltis, kuri parodoma jau pirmoje serijoje, kai matai, kokie bejėgiai yra to pasaulio gyventojai. Ir kokia neteisybė. Manau, psichologiškai šis serialas net už „Sost…