Kaip kuriamas veikėjas?

Sukurti stiprų ir ryškų veikėją yra nepaprasta užduotis. Veikėjas yra viso kūrinio atspindys, tad jei sukursit prastą veikėją, geras siužetas gali ir "neišvežti". Aną dieną kaip tik užmačiau diskusiją šia tema, koks veikėjas turi būti, kaip jį sukurti. Iš tikrųjų, koks jis turi būti, priklauso tik nuo autoriaus vaizduotės. Tad nėra tokio dalyko, kad kas pasakytų, kokį veikėją turi sukurti. Gali vadovautis žanro reikalavimais. Tarkim, jei tai meilės romanas, dažniausiai veikėjai bus patrauklūs. Net jei bus kažkokia yda, ten randai visokie, dar koks velnias, jie tik priduos seksualumo. Kaip antai seriale "Arrow". Dieve, koks jis lėkštas. Pagrindinis veikėjas seksualus as fuck, o jis toks vargšas nuskriaustas, randuotas ir baisus.. šį sakinį rašau su Raketos iš Galaktikos sargų intonacija, kai jis erzina Draksą, jog anas norėdamas atkeršyti už žmonos ir dukros mirtį iškvietė Ronaną.
Grįžtam prie diskusijos. Mane labiausiai stebino tie žmonės, kurie praktiškai nematė savo veikėjų. Jie vis skųsdavosi, kad jie sunkiai juos įsivaizduoja, dėl to sunku rašyti ir nuspėti, kaip jie turėtų elgtis. Aš žinau, kur yra šių žmonių problema - jie visiškai neapgalvojo veikėjo. Greičiausiai apsisprendė ties tuo, kad bus gerietis/blogietis; kietuolis/gudruolis ir tiek. To visiškai nepakanka, kad sukurtumėt veikėją.
Kodėl žmonės taip patikėjo Žiedų valdovo pasauliu? Todėl, kad tai belenkaip apgalvotas pasaulis. Jis atrodo tikras. Kas atsitinka su neapgalvotais veikėjais? Jie atrodo netikri, ir net nereikšmingi. Daug kas zyzė, kad sunku sukurti kažką "naują". Bet jūs nė neįsivaizduojate, kaip paprasta sukurti nieką. Manau, ir čia raktas į sėkmę slypi paprastume. Nereikia iš veikėjo išpūsti kažko tokio. Galbūt tobuliausias paprastumo pavyzdys būtų One Punch Man. Nu rimtai. Jis maksimaliai paprastas bičas. Tik tiek, kad yra itin stiprus. Bet kaip veikėjas jis tuo ir kabina. Arba Marvelo herojai. Visi tokie rimti, surukę kaip šiknos, vienas Tonis Starkas išsiskiria iš jų visų :D Dar va Deadpool išsiskiria savo šikniškumu :D
Taigi.. jei jums sunku sukurti veikėją, jums reikia padaryti visai ne daug. Tik sukurti visą jo gyvenimą. The Devil is in the detail. Reikia apgalvoti kiekvieną veikėjo gyvenimo etapą, nesvarbu, kad rašote apie jį tik kaip jau suaugusįjį. Reikia apmąstyti kiekvieną randelį, kuris puošia jo kūną - ar tai įkando pasiutusi katė ar užpuolė koks kardadantis. Reikia apsispręsti, koks šio veikėjo charakteris. Ar jis yra kantrus, ar užsiliepsnoja kaip degtukas. Ar jis greitai priima sprendimas, ar amžinai klajoja dvejonėse. Ar jam patinka komfortas, prabanga, paprastumas, gamta? Koks jo santykis su aplinkiniais - ar jam rūpi kitų nuomonė, ar jis iš viso su niekuo nebendrauja. Kokie jo santykiai su artimaisiais, jei dar tokių turi. Kaip jis elgiasi ar ką daro, kai būna laimingas, pavargęs, supykęs, išsiblaškęs. Kaip jis kalba - greitai, lėtai, balsas aukštas, žemas, raiškiai ar slebezavoja? O gal jis švepluoja ar mikčioja? Ir daugybė daugybė kitų dalykų.
Prisimenu filmą "Tūkstantmečio žmogus". Pagrindiniam veikėjui robotui buvo planuojama sukurti tikrą veidą. Ir veido kūrėjas pasakė, jog tikrumas slypi mūsų trūkumuose - raukšlelę, asimetrija, apgamas ir t.t. Ir jis teisus. Taip ir atrodo tikri veidai. Sukurkite netobulą veikėją ir.. jūs sukursite tobulą :D Na, ar bent jau tikrą.
Aš jau labai ilgai kuriu savo knygos pagrindinę veikėją Alisą. Jos istorija ir ji pati mano mintyse taip maksimaliai atidirbtos, jog pamačius ją gatvėje iš karto pažinčiau. Aš matau, kaip po aršios kovos ant kaktos nuo prakaito sulimpa jos tamsiai mėlyni plaukai, kurie nuo drėgmės tik dar labiau pajuoduoja. Matau, kaip stipriai ji sukanda dantis, kai patenka į beviltišką situaciją, kad žandikaulį net skausmas perveria. Taip pat matau, kaip ji bando (gana sėkmingai) vaizduoti abejingumą prieš dalykus, kurie jai šiaip patinka, bet negali to parodyti, tačiau ją gerai pažįstantys mato, kaip ji išsiduoda. Aš net užuodžiu jos medžioklei skirtus drabužius. Kai pagaliau taip ryškiai įsivaizduoji veikėją, labai lengva įlįsti į jo galvą. Ir rašant atrodo, kad ne tu kuri istoriją, o tavo veikėjas - toks nepriklausomas nuo tavęs.
Aišku, čia yra mano veikėjų kūrimo stilius. O jis yra toks - visada prisiminti fiziologiją. Visada prisiminti pojūčius. Visada prisiminti kūno kalbą. Visada jausti atmosferą, kurioje veikia mano veikėjas. Visada siekti maksimalaus realumo.
Taip pat svarbu nepamiršti, per ką atsiskleidžia jūsų veikėjas. Maniškis atsiskleidžia per aplinkybes į kurias yra įmetamas. Pvz., įmetu Alisą į kokią nors planetą žudikę - dabar kapanokis. Kiti veikėjai atsiskleidžia per aplinkos kūrimą - tai veikėjas kažką daro, kad aplinkybės taptų vienokios ar kitokios. Pvz., gal veikėjas sumąstė pastatyti kokį nors monumentą, kokius kryžiaus kelius jam teks nueiti ir ką jis pastatys ant kortos, kad pagaliau įgyvendintų savo sumanymą.
Taigi.. svarbiausia nepatingėti ir gerai apgalvoti, kas ten darosi su tuo veikėju.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Cinamon kinas vs. Forum Cinemas

Japoniški kryžiažodžiai

Viaplay - oro pardavimas