Pranešimai

Rodomi įrašai nuo 2018

Dirbti ar nedirbti?

Vaizdas
Jau šimtąjį kartą matau antraštę, jog vyriausybė svarsto, ar uždrausti prekybcentriams dirbti savaitgaliais. Aš ekonomikos pagrindų neturėjau, bet atvirai pasakius, nesuprantu, kam trukdo tai, jog parduotuvės dirba savaitgaliais? Ir kam geriau nuo to, jog nebedirbs? Aš matau vien tik minusus šiuo atveju. Visų pirma, reikės mažiau darbuotojų. Kitas dalykas, studentams jau ir taip problematiška įsidarbinti pusei etato nuo pastarųjų pakitimų, tai panaikinus šias darbo dienas, situacija taps iš viso apverktina. Dar nepamirškim, jog yra įvairūs maisto produktai, vaisiai ir daržovės, kurie tiesiog per savaitgalį sugestų. Vis tiek kažkam reikėtų šitą reikalą sutvarkyt, o gal ir net tą patį savaitgalį. Jūs tik negalvokit, kaip dėl manęs, tos parduotuvės iš viso gali dirbti kas antrą dieną. Bet aš bendrai galvoju, kuo kasininkai išskirtiniai? Visokių kavinių, restoranų ir kitokių paslaugų teikėjų darbuotojai gal irgi nori laisvo savaitgalio? Ir apskritai, kas čia per absurdiškas pergyvenimas …

Reklama - Nebegeda.lt

Vaizdas
Dar vienas įrašėlis, kurį įkvėpė Beata Tiškevič. Ne taip seniai ji paleido tokį projektą – Nebegėda. Šiame puslapyje rašoma apie visus tabu: menstruacijos, LGTB (ir kitos raidės) problemos, seksas, kūnas ir t.t. Prisimenu, kai pirmą kartą (nė nepamenu, kiek man buvo metų) paklausiau mamos, kam reikalingi tiek įklotai. Atsimenu mamos sutrikusį žvilgsnį, tačiau sukaupusi visą drąsą ji man paaiškino, kas tai per dalykas. Trumpai tariant – tapimo moterimi etapas. Pamenu, jog tada dar pagalvojau, jog meh.. ir nuėjau savais reikalais. Nepasirodė man tai nei šlykštu, nei įdomu apskritai. Tačiau pokalbio, iš kur atsiranda vaikai, tokio kaip ir neturėjau :D Iš vienos pusės, man buvo aišku, jog moterys gimdo vaikus, nes turėjau vaikystėje knygą "iš kur aš atsiradau", tačiau kaip ten tas vaikas atsiranda pilvelyje – nė mur mur. Mane šiuo klausimu antroje klasėje apšvietė draugė, kuri buvo už mane metais vyresnė, ir tėvai jai padovanojo kažkokią knygą, skirtą mergaitėms. Ten buvo aprašyti…

Pradedame nuo savęs

Vaizdas
Sakoma, žmonės nesikeičia. Aš ir pati nelabai tuo tikiu. Tačiau manau, jog mes kiekvienas galime tapti tokie, kokie norime būti. O aš noriu rytoj tapti geresne nei buvau vakar. Ir dabar prisipažinsiu, jog niekada nerūšiavau šiukšlių. Pirmą kartą apie šiukšlių rūšiavimą ir jo svarbą išgirdau dar berods aštuntoje klasėje (o tai buvo, patikėkite, labai seniai) per chemijos pamoką. Mūsų chemikė buvo labai pažengusi įvairiomis prasmėmis, tiek technologijų atžvilgiu, tiek gamtos saugojimo klausimais. Labai liūdna, jog ši moteris, kurios bijojau kaip velnio, mirė tokia jauna. Bet jau tais gūdžiais laikais, kai kompiuterius turėjo tik vienas kitas, ši moteris jau mums pasakojo, koks blogis yra asbestiniai stogai, kaip reikia rūšiuoti atliekas, o skandinavai naudoja stiklinę tarą ir važinėja dviračiais. Daug ką atsimenu, ką ši mokytoja pasakojo, nors chemijos taip niekada per labiausiai ir nesupratau. Mes esame beždžionės. Jei mūsų tėvai visada visas atliekas meta į vieną dėžę, ir mes tą patį…

Tas jausmas, kai..

Vaizdas
..susikuri instagramą, kad galėtum su vienu priartinimo efektu juokingai nusifilmuoti katę, ir tave pradeda folouvinti 20 žmonių, nors niekada nieko neįkėlei. Atsiranda kartais minčių, jog va, gal įkelt ką nors.. bet nu tada pagalvoju, jomajo, fotkint nemoku, o ir neturiu ką.. tai yra, aš įdomi pati sau ir mano artimiesiems žmonėms. O svetimiems kuo aš įdomi galiu būt? Va, užsiimu grafomanijos terapija šiame tinklaraštyje ir, atrodo, daugiau nieko nereikia. Ir kreivas nuotraukas čia įsikeliu. Ir dar vienas kitas pažįstamas ar nelabai žmogus čia kažkur kažką paskrolina.. Šiaip instagramo įdomumą atradau ne taip jau seniai. Buvęs kolega užrodė labai vieną įdomų mrs_angemi (net nežinau ką, youtube bent jau kanalas yra.. nu ir čia vadinsiu kanalu). Taigi. Žiauriai įdomus kanalas, nes ten žmogus kelia visokių anatominių baisybių foto. Maža to, parašo gana išsamų komentarą, kas ir kodėl nutiko, o kartais ir kaip to išvengti. Žodžiu, jei manote, jog jūsų gyvenimas baisus, pasižiūrėkite tą k…

Geo(ne)žygis - Kaunas

Vaizdas
Visos kelionės pėsčiomis, kurios nesiekia bent 15 km (arba bent kelionės tikslas nėra mano aplinkoje) aš nedrįstu vadinti žygiais. Tiesiog pasivaikščiojimas. Taigi.. kadangi didelius atstumus nueiti patinka man vienai (na, ir dar kartais sugyventinei), nusprendžiau, jog naaafik. Į geožygius varysiu viena (arba su sugyventine). Nes suaugę būna ne ką mažesni lepūnėliai ir šiaip įkyrus kaip maži vaikai. Tai čia toli, tai nusibodo, tai gert noriu, tai į tualetą, tai kada valgysim, ar jau atėjom? Ar jau baigtas maršrutas? :D nu kamon, žmonės :D niekada nieko neverčiu su savimi eiti į tuos geožygius, bet visada, kas sutinka, sutinka su entuziazmu, net kai pasakau, jog vaikščiosim ne mažiau kaip keturias valandas (nors kiek patirtis šnabžda, gaunasi ne mažiau kaip 6h). Vakar iš viso ketinau važiuoti į Kulautuvą ar Kazlų Rūdą (nu toookius superinius maršrutus pasiruošiau!), bet per stalo žaidimų vakarą prie manęs prisijungti užsimanė draugė ir dar keli nauji mūsų sektos nariai. Tai reiškia v…

Eilinį kartą apie piratavimą, bet ne visai

Vaizdas
Šiandien netikėtai įsivėliau į kelias diskusijas apie rašymą, skaitymą ir piratavimą. Eilinį kartą susimąsčiau apie tariamą piratavimo žalą. Apie ją jau ne kartą rašiau, tad (net pati stebiuosi) nebesikartosiu, tik patikslinsiu, jog būtent man šiuo klausimu yra dvi priežastys: brangu (man, kaip suvalkietei, ir penkis eurus gaila išleisti ant neįdomios knygos, o juk ar ji įdomi, gali sužinoti tik perskaitęs) arba knygos nebėra pardavime. Dar kartą noriu pabandyti prisikasti prie priežasčių, kodėl knygos tokios brangios. Pvz., seniau tų knygų tikrai buvo žymiai mažiau, tačiau kokie tiražai.. Prisiminkim pirmuosius PFAF leidinius, kurių tiražai buvo dešimt tūkstantiniai. Tokių tiražų pavydėtų net ir Tapinas su Sabaliauskaite. Ir knygos nebuvo brangios. Jų leidimas buvo pigus. Ir tik jis tebuvo. Nebuvo kažkokių pašalinių išlaidų. Ką reiškia tokie tiražai? Tai reiškia ir tai, jog daugiau nebuvo ką skaityti. Na, žinoma, aš čia labai grubiai pasakiau, bet bendrai paėmus taip ir buvo tam tik…

Geožygis - Jadagoniai

Vaizdas
Nu va, grįžau po žygio, kuris tęsėsi nei daug nei mažai - beveik 23 km. Kažkaip tikėjausi, jog bus mažiau. Kokie 15 km. Bet.. whatever. Jaučiuosi leisgyvė :D Radau tris lobius iš penkių, kuriuos ir ketinau surasti. Dar dviejų rasti neketinau, kadangi jie buvo medžiuose, tad savęs neapgaudinėjau, tačiau pačius piliakalnius pažiūrėt labai norėjosi, taigi.. ir rioglinausi į tokį tolį. Ir viskas pėsčiomis.
Pirmas lobis - Pagonija - buvo tikra šikna. Išknisau visą aikštelę pagal koordinates. Susidraskiau kojas.. o tik tik užgijo senosios žaizdos. Na, bet kaip ten sakoma: merginos, jei ant jūsų kojų nėra nei mėlynės, nei šašų ar įdrėskimo - kaip jūs iš viso linksminatės? :D Užuomina buvo "išsišakojimas". Sukau sukau ratus pagal koordinates. Kokį gerą pusvalandį, jei ne daugiau. Pasiteisinimui galiu pasakyti tik tiek, jog mane suklaidino konteinerio foto. Kai jau ketinau pasiduoti (labai nesmagu, kai nerandi pirmo lobio), nusprendžiau ant durniaus išbandyti tai, ką perskaičiau kom…