PFAF.015. Michael Moorcock – Kalavijų valdovai

Pirmą knygą „Kalavijų rikį“ perskaičiau stebėtinai greitai ir lengvai. Turinys itin neapsunkintas ir net banalus. Kartais pagalvoju, jog tam tikroms knygoms reikalingas tam tikras laikas ir nusiteikimas. Ir, ko gero, „Kalavijų rikį“ skaičiau ypatingai tinkamu laiku, ko nepasakyčiau apie „Kalavijų valdovus“. Nes prieš tai skaičiau jau ir taip žiauriai nuobodžią PFAF serijos knygą „Trise prieš raganų pasaulį“. Tad kai balandžio pradžioje pradėjau skaityti šią knygą, baigiau tik gruodžio pradžioje. Tik jau negalvokit, kad skaičiau po pastraipą per dieną pusę metų :D Tikrai ne. Greičiausiai tam įtakos turėjo padidėjęs aktyvumas, ir sumažėjęs noras paimti nuobodžią knygą į rankas. Paimti šią knygą į rankas mane privertė pamatyti rezultatai, kurie manęs visai nedžiugino.
Taigi.. net ir taikant greitojo skaitymo metodą, ši knyga taip lengvai man nepasidavė. Kadangi per tiek laiko pamiršau apie ką ten rašo, teko pradėti iš pradžių. Knygos pradžia buvo siaubingai nuobodi. Pagrindinio veikėjo vidiniai išgyvenimai tokie buki.. tokie banalūs ir nuspėjami.. ir jei atvirai, nemanau, kad jis vertas didvyrio vardo. Jis nėra nei gudrus, nei stiprus. Jis turi stebuklingus įrankius, protingus patarėjus, kurie jį nukreipia. O dar jis turi sėkmę. Tai tokia atgyvena literatūroje. Tačiau visa tai yra atleistina, nes visa tai buvo parašyta praeito amžiaus antroje pusėje, kai fantastika tik pradėjo gimti kaip atskiras žanras.

Tikra ironija, jog knyga visai pradėjo darytis įdomi į pabaigą :D Tad tikiuosi, jog paskutinė Eridano išleista dalis bus įdomi kaip ir pirmoji. Bet tikrai skaityti šios serijos nerekomenduoju. Nuobodybė :D

The Queen of the Swords, 1971
The King of the Swords, 1971

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Наболевшие мысли...

Japoniški kryžiažodžiai

Cinamon kinas vs. Forum Cinemas