True friends

Daugiau ar mažiau visi mes turim draugų. Vaikystėje draugaujam su tais, su kuo papuola, nes esame ribojami geografijos (na, interneto amžiuje gal ne taip smarkiai), vėliau jau pradedame atsirinkinėti su kuo draugauti, su kuo šiaip palaikyti ryšį. Galų gale, jau daugiau ar mažiau turim tam tikrus kriterijus pagal kuriuos mes skirstome žmones į draugus ir į pažįstamus. Bet kas lemia tai, kad tas žmogus taptų tavo draugas? Greičiausiai tai, kiek jis tave pažįsta ir supranta.
Vakar į darbą atvykau pirma iš kolektyvo. Pasiruošiau darbui: paleidau krautis užsakymus, atidariau langus, įjungiau šviesas, atspausdinau visiems dienos ataskaitas.. ir atėjo kita kolegė. Šiaip mes su ja labai gerai sutariam, bet ji manęs nepažįsta :D Jei aš skirstau žmones pagal jų ypatybes (aš juos priimu tokius, kokie jie yra, net jei man tai nesuvokiama), tai ji palaiko normalumo sąvoką pagal save (t.y. normalūs žmonės domisi tik tuo, kuo domisi ir ji). Ji ką tik grįžo iš atostogų, vyko į Bulgariją, ir ten nusipirko odinį rankinuką. Ir kaip ir dauguma moterų (feministai, kvėpuojam, kvėpuojam) nusprendė man pasigirti naujai įgytu aksesuaru. Aš mandagiai nusišypsojau ir pasakiau, kad jo, žiauriai fainas ir su dead inside savijauta grįžau prie savo darbų.
Taigi antras iš kriterijų pagal ką aš atskiriu pažįstamus nuo draugų, tai kai draugės man sako:
- Ei, žinau, kad tau visiškai neįdomu (arba - žinau, kad tu to neįvertinsi..), bet žiūrėk, ką nusipirkau - ir pradeda rodyti visokias šmutkes, aksesuarus ir pan.
Mane gerai žinantys žmonės puikiai supranta, kad man šitie dalykai neįdomūs, ir kad giriasi jie naujais pirkiniais tiesiog norėdami pasidžiaugti, o ne tam, kad išgirstų mano nuomonę, nes jie puikiai žino, kad jei mane ir galima sudominti kokiu pirkiniu, tai turi būti bent jau kokie kedai arba džinsai, ir sėkmingiausiu atveju technika ar knyga :D
Kai rašiau, kad tai antras kriterijus, aš nesuklydau. Pirmas kriterijus yra elementaraus mandagumo nebuvimas, aka nuoširdumas. T.y. su žmonėmis, kuriuos aš gerai pažįstu, elgiuosi ne visada maloniai :D t.y. vadinu nevykėliais, kaip nors traukiu per dantį. Aišku, tai yra abipusis mandagumo nebuvimas :D sunkiau yra tiems mano draugams, kurie šiaip yra mandagūs patys iš savęs :D Taigi.. jei draugę vadinu bitch, tai yra mano artumo išreiškimo būdas :D ir kuo žiauriau galiu varyti ant draugės, tuo ji artimesnė.
Įdomu būtų sužinoti, kaip kiti skirsto draugus ir pažįstamus :D

Komentarai

  1. Na, o man per daug familiarus bendravimas yra nepriimtinas. Net jei kalba eina apie geriausius draugus. Atsimeni, rasei, jog zmonems sunku pasakyti kazka gero, pvz., "as tave myliu" ir t.t. Manau, jog panasi situacija yra su draugais. Jie tampa tokie artimi, o mes vietoj to, kad jiems parodytume/pasakytume kaip jos mylime, po zodziais "bitch"/"luzeris"/"lopas" uzkoduojame frazes "tu man brangus" ir t.t. Aisku, jeigu viskas buna tik juoko forma ir zmones supranta, kada nevertetu perzengti ribos. Turiu savo tarpe pazistamu, kurie tik "bitchinasi" ir "luzerinasi", o kitaip bendrauti ir nemoka. O tas "traukimas per danti" perzengia adekvatumo ribas... :) Ir vis delto. As irgi kartais taip juokauju. Bet stengiuosi islikti taktiskas. Pvz., jeigu zmogui jo svajones yra sventas dalykas, tai tada net nebandau to pasiepti. Net jei svajone bus kvaila. Tokiais atvejais reikia rimtumo. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ne, nu tai bendraujant su bet kuo turi išlikti elementari pagarba ir supratimas iš ko galima juoktis, o iš ko ne :D čia norėjau labiau pasakyti tai, kad kuo mandagesnė esu, tuo tolimesnis man tas žmogus su kuriuo taip bendrauju :D realiai net tikra nuomonė yra slepiama tuo tikslu, kad išvengti bevaisių diskusijų :D

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Cinamon kinas vs. Forum Cinemas

Japoniški kryžiažodžiai

Viaplay - oro pardavimas