Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Rugsėjo, 2017

Kauno autobusų stotis - valio, valio, valio!

Vaizdas
Kaip pastovi autobusų keleivė, aš nekantriai laukiau Kauno autobusų stoties atidarymo. Stotis manęs nei kiek nenuvylė. Viskas organizuota labai patogiai. Yra erdvi ir patogi laukimo salė, tad tu gali sau patogiai sėdėti joje ir laukti reikiamo autobuso. Pro langą kuo puikiausiai matosi visi atvykstantys autobusai, tad net nereikia šalti ar mirkti lietuje, bijant, jog autobusas atvyks anksčiau ir išvažiuos tave palikęs. Kas mane džiugina labiausiai? Savitarnos kasos RIMI parduotuvėje. Rimi parduotuvėje retai kada dirba dvi kasininkės, tad už savitarnos kasas nieko geriau ir būti negali. Tik kartais jos pastringa. Tarkim, perki kokią sveriamą prekę ir jiems nepatinka svoris :D Ir anksčiau tai buvo rimta problema, tačiau dabar ten pastoviai būna atskiras darbuotojas, tad iškilus nesklandumams, viskas išsprendžiama čia ir dabar. Tualetai. Apsilankymas mokamas – 50ct. Tačiau ten yra daug kabinų, pakankamai tualetinio popieriaus, ir rankšluosčių. Vienintelis dalykas, kuris mane gąsdina juose – …

Kartus išdavystės skonis.. o gal prieskonis?

Vaizdas
Labiausiai nemėgstu šio jausmo. Ne išdavystės, o pykčio. Iš visų jausmų pyktis man pats svetimiausias ir labiausiai nepageidaujamas. Kai supykstu, ir suprantu, kad aš pikta, pradedu siusti dar labiau. Ir tada pradedu pykti ant savęs, graužtis, kad pasidaviau tam jausmui, kad leidau jam paimti viršų, nes man tai prilygsta kapituliacijai. Ir tada bandau kaltinti kitus žmonės (aišku, ne tiesiogiai, o tik mintyse), kurie verčia mane taip jaustis, bet vis tiek suvokiu, jog tai mano problema, o ne jų. Į nepažįstamus žmones visada žiūriu geranoriškai, suteikdama jiems progą sukurti su manimi gerus santykius. Ir kartais mano geranoriškumas atsigręžia prieš mane pačią. Kaip ir šiandien. Vienas kolega taip smarkiai mane pakišo, kad net šlykštu. Net dabar kraujas užverda visą tai rašant, bet jei nerašysiu, žinau, kad šias mintis vis gromuliosiu iki kol užmigsiu, o aš to nenoriu. Esmė tame, kad su tuo kolega mes niekada nebuvo draugai, bet palaikėme gan neblogus, draugiškus profesionalius santyk…

Anime: 91 Days

Vaizdas
Kai pradėjau žiūrėti šį anime, labai nustebau, kad jis atsirado mano sąraše. Net neatsimenu, kaip jis ten atsidūrė, bet kad nesigailiu dėl to, tai tikrai :D šį anime sužiūrėjau su didžiausiu malonumu per tris kartus. 91 days turėtų patikti net ir tiems, kas nežiūri anime, bet mėgsta visokius siužetus su mafija. Pagrindinis veikėjas Andželo (nejaponiškus vardus aš atsimenu gerai :D) dar būdamas vaikas mato, kaip nužudo jo tėvus ir mažąjį broliuką. Ir tokiu būdu jis pasižada, jog atkeršys savo šeimos žudikams. Natūralu, kad Andželo įlenda į „šeimą“, susidraugauja su šeimos ateitimi, ir po truputį keršija.. Pasidaro įdomu ir tai, kai Andželo, susidraugavęs su Nero pamato, koks šaunus yra tas Nero (ir dar labai gražus :D). Tad tikrai gaila jį žudyti..
Net pati nesitikėjau, kaip šis anime man patiko, tad daugiau nieko nepasakosiu :D

Seven sisters - ar tikrai nugalėjo gėris? Ir ar blogis tikrai buvo blogiu?

Vaizdas
Jau matėt šį filmą? Su draugėmis nusprendėm išnaudoti jomajo pasiūlymą ir nueiti į kiną. Kadangi viena iš mūsų kompanijos bijo visokių žiaurumų, nusprendėm pažiūrėti kokį ramesnį. Ir pasirinkom septynias seseris.. Jei filmą matėt, turėjot suprasti, jog ta draugė, kuri bijo žiaurumų, labai pasigailėjo atidavus savo balsą seserims :D Iš tikrųjų filmas gavosi žymiai žiauresnis nei buvo galima tikėtis. Dar girdėjau pletką, jog šis filmas sukurtas pagal knygą, tad patys suprantat, koks entuziazmas manyje sukilo perskaityti šią seriją, o bet tačiau.. arba aš jau senstu ir nebemoku ieškoti, arba mane apgavo, ir septynių seserų siužetas buvo sukurtas filmui :D Prieš žiūrint šį trilerį nežiūrėjau jokio treilerio. O kad mano pasirinkimas būtų toks, lėmė keli momentai: sci-fi ir "vieno vaiko politikos pasaulyje atsiranda septynios seserys" frazė.. jei atvirai, nesitikėjau, kad tai bus veiksmo filmas. Galvojau, jog bus kažkas panašaus į Handmaid’s tale (šis serialas vertas atskiro įrašo),…

Anime: the Garden of Sinners

Vaizdas
Šį anime pasirinkau žiūrėti dėl to, kad ten ne daug serijų. Nebus ir dešimties (ir kas galėjo žinoti, kad kai kurios serijos ilgumo kaip filmai :D). Plius, apie šį anime teko skaityti labai daug gerų atsiliepimų. Jei gerai pamenu, tai lyg per anime naktis rodė pirmą filmą, bet aš jį pramiegojau :D Pagrindinė veikėja yra ganėtinai keista ir sunkiai įsilieja į kompanijas. T.y. ji net ir neįsilieja. Ji gyvena sau, neturi draugų, nesilinksmina. Konkreti zanūda. Tačiau ji turi galią – matyti mirties siūles. Ir šio matymo dėka ji gali nužudyti kitus. Ji kaip ir Deksteris kankinasi dėl to, kad nori nužudyti. Nesvarbu, ką, bet ji nori žudyti. Pasaulyje taip pat egzistuoja visokie žmonės, kurie taip pat turi kažkokias tai galias, kurių dėka gali žudyti kitus žmones. Ir mūsų pagrindinė veikėja juos medžioja. Ji turi tokią kaip ir kuratorę, kuri gauna įvairius užsakymus, o mūsų pagrindinė veikėja (aš tiesiog neatsimenu tų japoniškų vardų, o gūglint tingiu :D) atlieka šias užduotis. Man šis anime ži…

Šiek tiek apie smulkmenas

Vaizdas
Prie rugsėjo pirmosios įrašo apie smulkmenas, kurios mane džiugina, pridėčiau dar du dalykus: naujos plaukų gumytės rišimas (kas neriša plaukų, tam niekada nesuprasti to malonumo, kai į plaukus riši naujutėlaitę gumytę.. never.) ir skaitymo pradžia po ilgos pertraukos. Paskutinį kartą skaičiau grožinę literatūrą tikrai seniai - prieš pusę metų, kove. Net baisu pasidarė, kai pamačiau datą.. na, bet nebuvo taip jau blogai. Per tą pusmetį perklausiau per 20 audio knygų. Tiesa, nė viena iš jų nebuvo grožinė. Ir štai, vėl kimbu prie savo išsvajotosios fantastikos. Prieš pusę metų kaip paėmiau skaityti šią knygą, tai taip ir nebaigiau, tad teko per naują vėl pradėt ją skaityt. Gerai, kad praeitą kartą nebuvau daug perskaičiusi :D Draugė štai nusprendė pasitempti su lietuvių kalba (ji yra Lietuvos rusė), tad su kita bendraminte nusprendė imtis Silva Rerum knygų. Aš, žinoma, su didžiausiu entuziazmu jas palaikiau, net nusiunčiau elektronines versijas (nes popierinių knygų aš sugyventinei gyv…

Prievarta mielas nebūsi..

Vaizdas
Aną dieną buvau smagiai nustebusi, kai parduotuvėje pamačiau atvirkštinę akciją.. prekės kainą 2,69, o nubraukta kaina 1,69. Galvoju, WTF?? Pasiskaičiau atidžiau, žiūriu, ogi iki parduotuvė maisto banką taip remia.. Šiaip ant tokių "akcijų" lengvai pasimaus tie, kurie neskaičiuoja ar šiaip žiopli. Atidūs pirkėjai tikrai nesileis maustomi primetama labdara. Atvirai pasakius, man dėl šios akcijos tikrai pikta. Mačiau skelbimus, kad va, nuo "tų" prekių visas euras bus skirtas maisto bankui. Pagalvojau, va, kokie iki šaunuoliai.. bet tai pala, pala.. tas euras eis ne iš iki surinktų pajamų, o būtent iš pirkėjų kišenės. Ir pirkėjas neturi kur dingt - arba perki prekę už brangiau, nes tau ji reikalinga, nors tu net netiki labdaros idėja (asmeniškai aš netikiu žuvies dalinimo principu), arba turi eiti kitur. Tai jau panašu į šantažavimą, o ne labdarą. Ir faktas, kad uždėtos tos kainos ant tokių einamesnių prekių, kur žmonės perka pastoviai. Kamooon.. maistas pas mus ir t…

Dar šiek tiek apie pokyčius..

Vaizdas
Tai va, jau daugiau kaip pusmetį (greitai bus ir metai) aktyviai keičiu savo gyvenimą iš pagrindų. Nors pasiekti rezultatai nėra taip lengvai pastebimi plika akimi, tikrus ir esminius pokyčius pajutau jau net pačioje pradžioje. Na, tai natūralu, kadangi kai kurie tuo metu dar ugdomi nauji įpročiai pakeitė senus, o nauji veiksmai atneša jau visai kitus rezultatus nei apskritai veiksmų nebuvimas. Bet nepradėsiu čia filosofuoti. Bet šiek dar pakalbėsiu apie tai, ką daro pokyčiai. Pradžioje, kai kažką nori pakeisti iš esmės, labai norisi greito rezultato. Dažniausiai būtent dėl to daug kas ir pasiduoda, jog rezultatai, tikri ir esminiai, greitai nepasimato. Dėl to reikia daug dirbti su motyvacija. O ji labai slidus dalykas. Pradžioje, kai nusprendžiam kažką pakeisti savyje, mus veikia ne ta tikroji motyvacija, o tik mūsų buvusių sprendimų pasekmės:
- reikia mesti/auginti svorį, nes esu nepatrauklus/nepatraukli, todėl pradėsiu sportuot ir sveikai maitintis - reikia baigti mokslus, nes darbo r…

Anime: Neon Genesis Evangelion

Vaizdas
Šis anime man nepatiko. Nors pažiūrėjau visą iki galo. Nei jis juokingas, nei įkvepiantis. Pagrindinis veikėjas mane realiai užkniso, nors gal jo poelgiai ir buvo logiški. Trumpai drūtai, kažkada įvyko pasaulio pabaiga, ir žemę nuolat atakuoja monstrai, kuriuos vadina angelais. Kad būtų bent kokia galimybė nugalėti šiuos monstrus, grupė super mokslininkų sukuria didžiulius robotus – Ievas, kurias valdyti gali tik paaugliai. Nežinau, ar tai dėmesio stoka, ar tai anime nebuvo paaiškinta, bet robotus gali pilotuoti tik vaikai. Na, ir pagrindinis veikėjas Šindži yra pagrindinio vadovo sūnus, o taip pat ir puikus pilotas. Šiaip viskas būtų kaip ir normalu, bet anas vis zyzia, kad jo tėvas nemyli, kad visa ši veikla yra žiauri, ir kad jis nenori to daryti. Bet jei ne jis, tai daugiau per daug nėra kam gelbėti šio pasaulio. Na, ir kaip visada, į jo vietą yra daugybė norinčių, bet negalinčių pilotuoti Ievų. Dar ten yra kelios mergiotės, kurios taip pat sėkmingai pilotuoja Ievas, bet tai jau esmė…

Ką reiškia turėti geriausią draugę..

Vaizdas
Darbe pas mane dabar tokia situacija, jog nusprendžiau įsigyti USB šakotuvą. Draugė kaip tik sugalvojo pirkti skanėstus per pigu.lt. Sakau, užsakyk man pigiausią šakotuvą, kokį rasi. Kaip tarėm, taip padarėm. Kadangi siuntos gavimo dieną buvau darbe, o ir po darbo ketinau vykti į kaimą, paprašiau draugės, kad atsiųstų man foto naujai gauto šakotuvo.. ir štai ką ji man atsiuntė..

Sakau, nuostabu, gal normalią foto gali atsiųst? Tada ji atsiuntė štai ką..

Čia aliuzija į tai, kad šuo gali bet kada suėst mano šakotuvą.. sakau, fotografe tu nelaiminga, ar sulauksiu aš normalios foto? Nu va ir sulaukiau..

Belieka džiaugtis, jog dar išpirkos nepareikalavo..

Anime: Psycho-Pass

Vaizdas
Žinot, dauguma otaku vis tiek turi kažkokius tai mėgstamus žanrus, ir pagal juos žiūri anime. Aš savęs otaku nelaikau, tad kažkokio tokio atskiro mėgstamo žanro neturiu. Man arba patinka siužetas, arba ne, ir visai nesvarbu, ar ten yra fantastika, ar tiesiog etapas iš gyvenimo. Šis anime priklauso kiber-pank žanrui. Ir dėl šio žanro jaučiu kažkokius sau prieštaraujančius jausmus. T.y. man kaip ir patinka, bet kažkas ne.. ir gal ne tiek nepatinka, kiek gąsdina. Ypač, kai kalba eina apie dirbtinį intelektą. Bet šis anime ne visai apie tai.. .. o apie tobulos visuomenės kūrimą. Man visada buvo sunku įsivaizduoti tobulą visuomenę, nes mūsų prigimtyje egzistuoja visko sušikimo genas ar kažkas tokio.. net jei yra tvarka, visada atsiras tokių, kurie sakys, kad ji negera :D O šiuo atveju įsivaizduokit tokią visuomenę, kur egzistuoja sistema, kuri įvertinus tavo sugebėjimus ir t.t., teikia rekomendacijas, kur mokytis ar dirbti ir t.t. Taip pat ši sistema nusprendžia, ar tu keli grėsmę visuomene…

True friends

Vaizdas
Daugiau ar mažiau visi mes turim draugų. Vaikystėje draugaujam su tais, su kuo papuola, nes esame ribojami geografijos (na, interneto amžiuje gal ne taip smarkiai), vėliau jau pradedame atsirinkinėti su kuo draugauti, su kuo šiaip palaikyti ryšį. Galų gale, jau daugiau ar mažiau turim tam tikrus kriterijus pagal kuriuos mes skirstome žmones į draugus ir į pažįstamus. Bet kas lemia tai, kad tas žmogus taptų tavo draugas? Greičiausiai tai, kiek jis tave pažįsta ir supranta. Vakar į darbą atvykau pirma iš kolektyvo. Pasiruošiau darbui: paleidau krautis užsakymus, atidariau langus, įjungiau šviesas, atspausdinau visiems dienos ataskaitas.. ir atėjo kita kolegė. Šiaip mes su ja labai gerai sutariam, bet ji manęs nepažįsta :D Jei aš skirstau žmones pagal jų ypatybes (aš juos priimu tokius, kokie jie yra, net jei man tai nesuvokiama), tai ji palaiko normalumo sąvoką pagal save (t.y. normalūs žmonės domisi tik tuo, kuo domisi ir ji). Ji ką tik grįžo iš atostogų, vyko į Bulgariją, ir ten nusi…

Anime: Tokyo Ghoul

Vaizdas
Šis anime gan populiarus. Savotiškai net keista. Nors gal ir ne. Žodžiu, siužetas yra gan primityvus – geriečiai ir blogiečiai. Blogiečiai yra gūliai. O gūliai yra tokie padarai, kurie kažkuo primena vampyrus, bet sunku pasakyti kuo. Jei vampyrai bijo šviesos ir dievina kraują, tai gūliai kuo puikiausiai gyvena bet kuriuo paros metu, tačiau jiems vien kraujo nepakanka, jie matinasi žmogiena. Vienas iš įdomesnių dalykų, kuris man patiko, jog gūliams mums įprastas maistas yra šlykštus. Patys gardžiausi skanėstai jiems yra it mėšlas. Aišku, viskas būtų pernelyg akivaizdu ir banalu, jei vyktų kova tik tarp žmonių ir gūlių. Vienas vaikinukas ėjo į pasimatymą su svajonių mergina, kuri, pasimatymo gale pasirodė esanti gūlė. Aišku, ji norėjo jį suėst, ir jai beveik pavyko jį rimtai sužaloti, bet kažkas ten atstiko, ir tą merginą prispaudė betono plokštė. Kaip ir priklauso, likimas iškrėtė pokštą – gydytojai nusprendė, jog merginą gelbėti beviltiška, persodino jos organus mūsų pargindiniam veik…

Anykščiai - Žolinė - L.O.B.I.A.I.

Vaizdas
Jau seniai brendo laikas parašyti šį įrašą apie tai, kaip man sekėsi lobiauti Anykščiuose :D Šiaip viskas gavosi gan spontaniškai. Kai apžiūrinėjau Lietuvos lobių žemėlapį, užsikabinau už tikro iššūkio - Siauruko lobių „maratonas“. Maratonas dėl to, kad ši serija susideda iš daugiau nei 80 lobių. Įsivaizduojat? Tiesiog eini bėgiais ir renki lobius. Fantastika gi :D Bet šią mintį nuvijau miglotam „kadanors“. Tačiau taip netikėtai atsitiko laimė, jog susipažinau su tokiu Eidsonu, ir mes nutarėme realiai susitikt. Nusprendėm, kad susitikimo taškas būtų abiem „pakeliui“ Anykščiuose. Tad pažinties proga nutarėm parankioti lobių :D Kadangi abu dirbantys žmonės, nutarėm pasinaudoti Žolinės laisvadieniu. Sakyčiau, Žolinę atšventėm tai labai šauniai :D Pirmosios minutės tokios iš serijos awkward moments, bet dar nepasiekę pirmojo tikslo apsipratom, tad nesimėtėm mandagumais :D Kadangi lobių paieškose turėjau daugiau patirties (radau net keturis lobius, oho :D), tai ir navigacija teko man. Pirmąj…