Mano gyvenimo trileris

Turiu labai gerą dalyką – prastą atmintį. Ji man padeda nesukti galvos dėl visokių smulkemnų, kurios normaliems žmonėms neduoda ramybės. Dėl šio dalyko dažnai kenčia mano skaitytojai, nes aš pamirštu, jog vieną ar kitą dalyką jau esu aprašiusi, tad pasitaiko pasikartojimų :D Aną dieną mane eilinį kartą vos nenutrenkė mašina, ir dabar galvoju, ar aš jau nesu rašiusi apie tai anksčiau :D Dejavu :D
Žodžiu, įdomu buvo tai, kad kaip niekad nusprendžiau eiti per žalią, o ne per raudoną (nes mane amžinai per žalią einant Varnių tilto stotelėje bando nutrenkti). Ir va, einu aš per gatvę, jau galvoju, bus puiku. Iki kelkraščio liko kokie du metrai (aš jau vidury kelio). Mačiau, kad atvažiuos mašinos iš dešinės pusės, bet aš jau seniai kelyje, ir tikrai sustabdys. Aha, sustabdys. Gerai, jog pati susiprotėjau sustot ir dar žingsnį atgal padaryt. Kas pikčiausia, jog ta mašina net nenuvažiavo, o sustojo. Sustojo toje vietoje, kur ką tik stovėjau aš. O vairuotoja dar nepatenkinta pradėjo akis vartyt.
Klausimas – ar ji nusiminė, nes ji vis tik ir ketino mane nutrenkti? :D

p.s. jei kam įdomu, kuo viskas baigėsi – aš išgyvenau :D

Komentarai

  1. "Klausimas – ar ji nusiminė, nes ji vis tik ir ketino mane nutrenkti? :D"

    :DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD

    Mane, kad surinks 100 tasku, o cia dar ir pasitraukei...
    Net nepaliete kapotu...

    GAME OVER :D

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Cinamon kinas vs. Forum Cinemas

Japoniški kryžiažodžiai

Viaplay - oro pardavimas