PFAF.013 Philip Jose Farmer - Visatų kūrėjas

Knygos pradžia buvo daug žadanti, tad aš, kaip lėtai skaitantis žmogus, trečdalį knygos įveikiau vienu prisėdimu, ir galvojau, nagi kad greitai čia skaitosi.. O paskui viskas išsitempė.. atvirai pasakius, nesupratau, kodėl apie šią knygą tiek daug gerų atsiliepimų. Dažniausiai būna knyga iš pradžių neįdomi, kol įsivažiuoji ir t.t., o čia atvirkščiai, kai prasidėjo pats veiksmas, jis buvo toks nuobodus, kad apimdavo toks keistas nedalyvavimo jausmas.. žinot, kai būna, kai žiūrit kokį nelabai įdomų filmą, kartais net ir užmiegat.. tai man toks jausmas, kad dalį knygos pramiegojau.
Pagrindinės ovacijos tenka pasauliui apie kurį Farmer rašo. Kaip ir išduoda knygos pavadinimas, veiksmas vyksta tokio „viešpaties“ sukurtame pasaulyje. Iš pradžių susidaro įspūdis, jog tai fantasy, tačiau su laiku susivoki, jog vis tik sci-fi. Viešpačiai yra tokia pažengusi žmonių rasė, kuri savo malonumui sukuria pasaulius ir daro su jais ką nori. Ir štai šiame pasaulyje yra senovės antikos laikų mitologijos pasaulis, indėnai, riteriai.. ir kas tik nori. Pasaulis yra kelių aukštų su skirtingais pasaulėliais kiekviename, tad jis nėra apvalus, o labiau primena kelių aukštų vaisių vazą.
Bėda ta, kad šio pasaulio kūrėjas negalėjo sukurti šiaip gyvo žmogaus, tad tuos mitinius veikėjus jis parsigabeno iš Žemės. Vienus paliko tokius, kokie buvo, iš kitų padarė chimeras ar šiaip kokius hibridus, už ką tie labai jau savo „viešpats“ nemėgo. Ko gero, įdomiausias „viešpaties“ sukurtas padaras yra tokia kaip ir žuvis-ne žuvis :D Ji yra gan didelė, kad jos pagalba žmonės galėtų keliauti vandenynu, o patogumo dėlei ta žuvis turėjo du taškus, kuriuos spaudžiant, „laivas“ plauks ten, kur jums reikia. Ir čia dar ne viskas. Išalkot? Ne bėda. Ši žuvis pastoviai augina kažkokias tai uogas, kurias dažniausiai visi renka pakrantėmis, tačiau skaniausios jos yra šviežiai nuraškytos.. nuo žuvies stiebelių.. O ką jau kalbėti apie kiautą, kuriame gali nuo visko pasislėpti ir ramiai numigt.. Nesakykit, praktiškas dalykėlis :D
Pagrindinis veikėjas, Volfas, kažkada jaunystėje patyrė traumą, dėl kurios prarado atminti, ir jį radusi šeima nusprendė pasilikti sau ir auginti kaip sūnų. Jis užaugo ir, galima sakyti, tapo mano kolega – lingvistu. Labai gaila, kad kalbinė dalis buvo paliesta vos vos, bet vis tiek smagu. Ir štai Volfas išeina į pensiją, užsitarnavęs puikią profesoriaus reputaciją ir turėdamas, kaip ir, mylimą žmoną, kuri amžiais kažkuo nepatenkinta. Ir štai vieną dieną Volfas su žmona vyksta apžiūrėti namo, kur galėtų praleisti likusias dienas, kai netikėtai, jam vaikštant po koridorius, sienoje prasivėrė vaizdinys, o jame svetingas vyrukas kreipiasi į Volfą tarsi anie būtų geriausi draugai ir numeta jam ragą. Rago dėka tas portalas atsivėrė, tą Volfas suprato. O taip pat suprato, jog jei jis atvers portalą pats, tai jau niekada nebegrįš į Žemę.. Ir kaip jau galite numanyti, jis metė žmoną, metė savo žemišką gyvenimą ir nėrė į nuotykių pasaulį.
Biški paspoilinsiu, jog nuvykęs į tą kitą pasaulį jis su laiku atjaunėjo, kadangi tai pasaulis, kuriame niekas nuo senatvės nemiršta ne dėl to, kad būtų pavojinga, o tiesiog – niekas nesensta. Ir visa ta „kibinimat’“ prasidėjo dėl to paties rago, kurį Volfas gavo.
Skamba įdomiai? Nes pati idėja tokia ir yra.. tačiau kai prasidėjo tas pats per tą patį, karai su indėnais, riteriais ir t.t. meh.. aš suprantu, žmogus norėjo sukišti kuo daugiau nuotykių, suteikti kuo didesnę įvairovę, tačiau tai darė taip paskubom, kad jokio skirtumo, ar ten buvo muštynės su indėnais ar kokiais tai arabais.. Daug kliūčių yra gerai, bet kai jos visos vienodos.. tai taip ir pramiegi.. knygą..
Eridanas išleido dar dvi šios serijos knygas.. žiūrėsim.. žiūrėsim.. Jau geriau Moorcock kalavijų pasaulio seriją skaityt.. ten kad ir primityvu, bet bent jau veiksmas ne vienodas..
The Maker of Universes, 1953
Antra dalis - Nuosavas kosmosas

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Наболевшие мысли...

Japoniški kryžiažodžiai

Cinamon kinas vs. Forum Cinemas