Patrick Rothfuss - the Name of the Wind

Jau keli metai iš eilės mano draugas pastoviai man zyzė, kad perskaityčiau „Vėjo vardą“. Ir kažkada buvau pradėjus, bet kažkaip pradžia manęs visai neužkabino, ir po neilgų bandymų mečiau tą knygą. Bet kadangi draugas nemetė kas kartą mane kalbindamas priminti, kokia tai nuostabi knyga, ėmiausi jos, kad tik anas atstotų :D
Nepaisant nuobodžios pradžios (na, gal ji nėra tokia ir nuobodi, tiesiog pati pradžia prieš visą istorija ganėtinai ilga ir nebaisiai intriguojanti, gal todėl taip ir pasirodė) vos tik prasidėjus pasakojimui, atsiplėšti nuo knygos buvo sunku. Su tokiu apetitu paskutinį kartą buvau skaičius tik Beriozino „Kelio ženklus“.
Iš tikrųjų tai labai puiki knyga visomis prasmėmis. Ji ne tik puiki, bet ir turinti išliekamąją vertę. Tai puiki fantasy knyga, skirta paaugliams. Ir tos problemos, net ne magiškos, o gyvenimiškos, taip užburia. Patrick’as labai sumaniai laužo pasakojimo taisykles. Bet pradėkim nuo pradžių..
Knygos pasakojimas pradedamas iš atrodytų nesvarbių dalykų – užeigos savininkas. Netrukus paaiškėja, kad tas savininkas yra tikra legenda. Kaip ir priklauso, visada atsiranda tokių, kurie nori užrašyti tikrą legendos istoriją iš pirmų lūpų. Ir štai čia legenda pasakoja savo istoriją, ir pasakoja mitų griovėjų stiliumi.
Kaip ir minėjau, autorius griauna pasakojimo standartus. Eilinis pasakotojas pagrindinį veikėją puoselėja, gražina, puošia, o štai Kvoutas pasakojo viską, kaip buvo iš tikrųjų – koks jis buvo bailys, melagis, tikras vaidintuvas ir pasipūtėlis. Skaitant apie meilę, Jūs nepamatysite jokių ditirambų. Epizoduose, kur yra gelbėjama trapi gražuolė, nebus jokių herojiškų povyzų.
Gal mano parašyti dalykai skamba kiek negatyviai, noriu atkreipti dėmesį, jog taip tikrai nėra. Patrick’as rašo apie herojų, kuris buvo tik paprastas žmogus su savo stiprybėmis ir silpnybėmis. Ir kaip ir kiekvienam, taip ir Kvoutui – teko klysti.
Kas man labiausiai patinka, jog Kvoutas visko pasiekė tik savo sumanumo ir darbštumo dėka. Tai puikus pavyzdys, kai žmogus ima į rankas savo gyvenimą ir kuria jį tokį, kokį nori, nepasiduodamas gyvenimo užgaidoms. Manau, paaugliams tai puiki ir įkvepianti veiksmui knyga.
Tai pasaka apie kovą už būvį. Apie tai, kad niekas iš dangaus nenukrenta. Apie tai, kad jokie stebuklai tavęs neišgelbės, jei tu pats negelbėsi savęs. Ši knyga yra žadintuvas, kuri turi prižadinti visus, kurie tiki naiviomis pasakomis, jog kažkas iš tavęs norės padaryti didvyrį. Ne, ne. Tu pats pirmiau turi tapti didvyriu, ir tik tada tave pastebės.
Na, ir klausimas Jums – kokį vaidmenį savo gyvenimo knygoje norite atlikti? Herojaus ar tik antraeilio stebėtojo – kitų herojų gyvenimo knygų papildo?

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Наболевшие мысли...

Japoniški kryžiažodžiai

Cinamon kinas vs. Forum Cinemas