Dovis Pa - Dangus strazdui

Šiąnakt kažkaip nesimiegojo, tai paėmiau ir baigiau skaityti „Orange is the new black“, o kadangi ir po to nesimiegojo, prisiminiau Naujo vardo išleistą gėjų romaną. Realiai būtent ši frazė suintrigavo, jog tai lietuviškas gėjų romanas. Šiaip nelabai lietuviškus romanus skaitau, o čia dar ir gėjų.. dar pagalvojau, va, tokių tai knygų nesu skaičiusi, tačiau įpusėjusi šį apsakymą (kažkaip netraukia nei apimtimi, nei turiniu į knygą) prisiminiau, jog tikrai skaičiau knygų, kur buvo homoseksualūs santykiai, tik kad niekas šio elemento neakcentavo, o aš, būdama nelietuviškai pakanti (arba kiek gražiau - tolerantiška), į tai ir nekreipiau dėmesio. Nepripažįstu jokių moterų ar homoseksualų teisių – yra tik žmonių teisės, taip kad manęs homofobija tikrai niekas kaltinti nedrįs.
Kaip ten bebūtų, tokio pobūdžio romanų Lietuvoje nėra daug, o ir komentarų sulaukė, tad manyje sužaidė elementarus smalsumas, koks gi tas lietuviškas gėjų romanas. Šiaip niekada nekeliu kažkokių nusistatymų prieš skaitydama, tačiau po pirmų puslapių, noriu to ar ne, mano galvoje skambėjo vienas ir tas pats klausimas – kokią vertę ši istorija turėtų, jei pagrindinis veikėjas būtų moteris? Nulinę. Gal aš kiek esu pernelyg subjektyvi, nes apskritai manęs meilės romanai nežavi, o tuo labiau tokie naivūs – lengvai einantys per gyvenimą turtingų tėvelių vaikeliai, kurie iš nuobodulio nesižino, kas jiems darosi.
Skaitydama šią istoriją eilinį kartą prisiminiau, kodėl iš esmės neskaitau meilės romanų – todėl, kad jie vienodi. Jei viskas gerai, tai visi svaigsta iš laimės, jei negerai, tai jau gyvenimas nemielas, atrodytų, jog gyvenime be tos meilės nieko daugiau ir nėra. Dėl to nejaučiau visiškai jokios simpatijos pagrindiniam veikėjui. Atvirai pasakius, man anas iš viso nepatiko. Kalba apie savarankiškumą ir savo egoizmą, kai tuo tarpu nesugeba nė penkių minučių pabūti vienas. Nors daug kas sako, kad mes esam stiprūs, kol esam kartu, manau, tai jau tiesiog priklausomybė. O kam tu būsi reikalingas, jei net tau pačiam savęs nereikia? Man tikrai sunku prisiminti kitą tokį veikėją, kuris tiesiog desperatiškai troško būti reikalingas.
Ir tas naivus požiūris į gyvenimą.. Ypatingai mane nužudė dvi vietos. Pirmoji, kai Paulius skundėsi, jog vaikystėje tėvas ji „keldavo labai anksti - 10h į bažnyčią“, o antroji, kai jo geriausia draugė, norėdama savo menus studijuojantį draugą paguosti, siūlė susirasti gerai apmokamą darbą arba paatostogauti. Pirmas pasiūlymas iki ašarų juokingas, o antras mane tiesiog pribloškė – atostogos? Nuo ko anas pavargt suspėjo? Dirbt, nedirbo, paskaitų praktiškai nelankė.. Rusai turi tokiam reikalui labai gerą pasakymą – с жиру бесится — siusti iš dyko buvimo. Garbės žodis, užimti žmonės neturi laiko tokioms dramoms.. Bet čia jau mano ypatingai subjektyvi nuomonė. Bet ei.. čia gi mano tinklaraštis?
Nieko nenoriu įžeisti, tačiau manau, kad šis romanas labai silpnas. Tiek kaip gėjų, tiek kaip meilės romanas iš esmės. Tos meilės kančios net man, neskaitančiai meilės romanų, pasirodė banalios, taip, kad nieko naujo čia parašyta nebuvo. Vien dėl to, kad pagrindinis veikėjas yra vyriškos giminės atstovas, situacijos visai nekeičia.
Kaip ten bebūtų, šis kūrinys turi ir šiokias tokias stipriąsias puses. Pasakojimas. Istorija parašyta tokia sklandžia kalba, kad atrodo skaitai ir tiesiog slysti lygiu ledu, niekur neužkliūdamas. Ir čia galvojau, lengvai skaitosi dėl stiliaus, ar dėl to, kad rašoma buvo labai paprastai? Iš esmės ir rašoma buvo apie paprastus dalykus, tad sunku ką ir pasakyti.. Nors buvo tikrai daug gražių ir nenuvalkiotų metaforų.
Kita „stiprioji“ pusė, jei taip galima pavadinti – problemos iškėlimas. Frazėje „lietuviškas gėjų romanas“ ypatingai noriu pabrėžti žodį „lietuviškas“. Tai labai lietuviškas romanas, nes buvo paliesta ir pakantumo problema su kuria susiduria homoseksualai mūsų krašte. Nelabai aš įžvelgiu šiame romane literatūrinę vertę, tačiau socialinė vertė yra. Nors nežinau, ar labai jau pavykusi. Apskritai man liko neaiškus šios knygos skaitytojas. Kam buvo rašoma knyga? Homoseksualams? Nepakantiesiems? Ar ši knyga yra bandymas parodyti, jog homoseksualai yra tokie patys žmonės su savo silpnybėmis ir stiprybėmis? Nežinau, ar tai sėkmingas bandymas. Mąstant stereotipiškai, ko galima tikėtis iš gėjų romanų? Standartinis homofobas turėtų įsivaizduoti kažką panašaus į mergaitiškų manierų vyrų nepaliaujančias orgijas. Pliusas šiai istorijai, kad autorius nesikarščiavo su intymiomis scenomis, tačiau ką tas nuogas vyras veikia ant viršelio, nesupatau.. aš negaliu to dalyko kitaip pavadinti kaip tik dėmesio pritraukimu. Būtent išnaudojant įsiėdusius stereotipus. Bandymas suteikti istorijai kažkokią intrigą.. ir tai gal net pavykęs reikalas – intriga yra, tačiau idėjos įgyvendinimas gavosi kiek nuviliantis.. net kalbant apie meilės kančias, norėtųsi kažko daugiau.. O tai ką daryti su šituo kūriniu skaitytojui? Man tik keista, kad pati problema kaip ir buvo paliesta, bet taip, paviršutiniškai.. kaip per žinias slenkanti apatinė eilutė apie mažiau reikšmingas naujienas..
Grįžtant prie to „lietuviško“ romano, ką norėjau pasakyti, jog pas mus labai lietuviška yra skųstis, taip ir čia – nieks nieko nesupranta ir dėl to nekenčia. Ties čia aš supratau, kodėl galvojau, jog pirmą kartą skaitau gėjų romaną, o dėl to, kad kitose knygose dėl to skundų nebuvo. Niekas nesiskųsdavo dėl to, kad juos kažkas engia. Buvo lygiai tokia pati situacija – vieni priima juos tokius, kokie jie yra, o kiti ne, tačiau problema nebuvo keliama tokiu valstybiniu lygmeniu, ir kad problema kaip visada yra problema vien dėl to, kad čia yra Lietuva.

Nežinau, ar tęsiu pažintį su šiuo autoriumi, tačiau nuoširdžiai linkiu jam daugiau kūrybiškumo. Nors ką aš čia suprantu.. Reiks kitą kartą paskaityti NV išleistą knygą „Alisa mokosi dainuoti“..

Komentarai

  1. Tikriausiai prisimeni kai burbuliavau, kad si knyga buvo isleista tik del to, nes tai sensacija... :D
    Tai vat. Perskaites knyga kazkiek nurimau butent del stiliaus. As net rasydamas si komentara nesugebu sklandziai isreiksti savo minciu. To tiesiog nemoku. O vat autorius taip sklandziai moka destyti mintis, kad knyga perskaiciau vienu ypu...

    Na, skaitymo malonuma gadino tas radioaktyvus naivumas... Jo tiek daug, kad net springau.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. va va, pridėjus bent kokį nors siužetą - jau būtų šis tas..

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Наболевшие мысли...

Japoniški kryžiažodžiai

Cinamon kinas vs. Forum Cinemas