София Палеолог

Taip jau gavosi netyčia, jog į mano akiratį pateko naujas rusų serialas "Sofija". Šiaip mėgstu rusiškus trumpus serialus, pagrinde komedijinius, bet ir dramas jie stato visai neblogas. Taip, taip, rusai stato serialus ne vien apie banditus ir meilę :D Šį serialą dar pasiėmiau pažiūrėt, nes jis istorinis, nors su istorija visai nedraugauju. Dar reikėtų biški pasidiskleimerinti, jog istorija labai jau slidus mokslas, reikalaujantis daug pastangų, kad už visos tos "nugalėtojų", pataikautojų ir co skraistės būtų galima atkasti tą tiesos grūdą. O jau dabartiniame informacijos amžiuje iš viso belieka tik nusišauti, nes šaltinių tiek daug, o kiek realiai yra žinių? Net kažkada susimąsčiau, ar egzistuoja tokie virtualūs archeologai? Tai tokie žmonės, kurie "kasinėja" internetinę erdvę ir bando "iškasti" kažką tikro. Dėl gausių galimybių manipuliuoti faktais aš nusprendžiau likti šiam reikalui abejinga. Tas pats galioja ir politikai. Nes aš neturiu nei noro, nei jėgų aiškintis tas tiesas, kai ir taip turiu ką veikti. Ir vis tik nepaisant mano abejingumo, dar nereiškia, kad manęs nežavi siužetai, veikėjai ar net pačios istorijos :D
Nusprendusi pasižiūrėti šį serialą, įvertinus pavadinimą, buvau nusiteikusi, jog jis bus labiau "moteriškas" (radikalios feministės tegul kabinasi, jei neturi ką veikt), tačiau buvau labai maloniai nustebinta, kadangi jei meilė ir buvo vaizduojama, tačiau ji atliko geriausiu atveju trečio plano vaidmenį, nes buvo svarstomi daug svarbesni klausimai.
Siužetas paprastas – Sofija Poleologė tapo antrąja Ivano III žmona (jei esat tokie pat istoriškai neapšviesti, tai kad daugiau ar mažiau susigaudytumėte apie ką eina kalba – Sofija buvo Ivano Rūsčiojo senelė). Jūs tik įsivaizduokit, kaip žiauru.. gyveni sau pietuose, šiltai.. visokie vynuogynai džiugina akį.. ir te tau.. iškeliauji į šaltį ir purvą.. ir dar visi aplinkiniai tave laiko ragana.. o jei ir nelaiko, tai vis tiek nieks tavęs nemėgsta. Epizodas su aplinka man savotiškai priminė „Game of thrones“ situaciją, kai elementariai Starkas parsivežė savo Keitlin į Winterfelą..
Nors veikėjų buvo ganėtinai nemažai, vis tik man įprastos painiavos – kas yra kas – nebuvo. Veikėjai gana ryškūs. Ir nors pradžioj nelabai supranti, kas ten apskritai vyksta, tai netrukdo pamėgti pačių veikėjų.
Gana ryškų vaidmenį atliko Lietuva. Kaip tik tuo metu vadovavo Kazimieras IV, kurio vaidmenį atliko ir lietuviškų šaknų turintis rusų aktorius Sergėjus Puskepalis (jo tėvas lietuvis). Tiesa, seriale vaidino ir žymus lietuvių aktorius – Vladas Bagdonas.
Nepaisant viso niūrumo ir siužeto sudėtingumo, serialas susižiūrėjo labai smagiai. Labai įdomu buvo sužinoti apie seną paprotį, kad pirmąją naktį (kiek pagūglinus sužinojau, kad ir vestuvių eigoje) nuotaka turėdavo nuauti vyrą ir atspėti, kuriame bate yra moneta. Jei jaunoji atspės, reiškia – šeima bus laiminga. Bet jei neatspės, iš idėjos bate turėjo rasti botagėlį, kuriuo žmona galėjo būti išplakta. Ir tai vestuvių dieną prie visų svečių. Šis paprotys simbolizavo moters paklusnumą ir nuolankumą. Jei istoriniai internetiniai šaltiniai nemelavo, šis paprotys, kaip ir dauguma, su laiku sušvelnėjo, ir moneta buvo dedama į abu batus.
Tačiau šiuo atveju dėmesį noriu atkreipti į šią akimirką seriale – Sofija nenuavė Ivanui batų. Jis pats nusimovė, tik jai reikėjo atspėti, kur moneta. Ir tai vyko tik jų miegamajame. Ir man įdomu, kiek tai galėtų būti realu? Ar jis tikrai laikė ją sau lygia, kad neliepė nuauti batų? Ar čia sąmoningas sprendimas, kad šiek tiek papataikauti šiuolaikinei žiūrovei? Apskritai tokių nuolaidžiavimų seriale buvo pakankamai, tačiau labai taip akies nerėžė.

Manau, kad dar kartą kada nors su malonumu peržiūrėsiu šį mini serialą. Ir kitiems rekomenduoju.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Наболевшие мысли...

Japoniški kryžiažodžiai

Cinamon kinas vs. Forum Cinemas