Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Rugsėjo, 2016

Dar vienas kultūringas vakaras su "Persona non grata" 2015

Vaizdas
Kai organizavau žygį po Kauną, buvom IX forte, kur mums pasakojo apie holokaustą Lietuvoje. Ekskursijos metu daug dėmesio buvo skirta Sugiharai, ir gidė mums rekomendavo pažiūrėti biografinį 2015 metų filmą „Persona Non Grata”. Lietuviškai šis filmas vadinamas „Sugihara Chiune“. Ir taip jau nutiko, jog kažkurią dieną užmačiau fb skelbimą, kad Romuvoje (čia toks legendinis kino teatras Kaune, jei kas nesat girdėję, ten kasmet vyksta Anime naktys :D) kaip tik rodys šį filmą ir kaip ir nemokamai :D Pakviečiau žmones, bet jų nebuvo daug. Mes buvom keturiese. Aš, dvi draugės ir vienos draugės vaikinas. Kol rinkomės, nusprendėm su kita drauge truputį anksčiau susitikt ir paplepėt. Tai priėjusios teatrą atsisėdom ant suoliuko priešais. Įdomu tai, jog priešais teatrą dar vyko kažkoks muzikinis renginys. Grojo kažkokia grupė. Šalia šoko žmonės. Viena jaunuolių pora tai darė ypatingai plastiškai, gal kokie artistai ar šiaip jau „užsikačialinę“ šokėjai.. Šalia šoko kita moteris, kurios judesiai p…

Seni, bet nemirtingi filmai :D

Vaizdas
Dvidešimto amžiaus pradžioje George Bernard Shaw parašė nuostabią istoriją „Pygmalion“, kuri vėliau virto į nemažiau nuostabų miuziklą „My fair lady“ (1964) IMDB 7,9. Apie šį filmą sužinojau per vieną paskaitą. O su paskaitomis šis filmas susijęs tuo, jog pagrindinis veikėjas yra kiečiausias fonetikos (kalbotyros sritis, tirianti kalbos garsus) specialistas. Daugiau nežinau kitų filmų ar serialų, kur taip plačiai būtų kalbama apie kalbotyrą (psicholingvistika, NLP ir kiti madingi dalykai nesiskaito). Siužetas yra toks, jog profesorius Higinsas susilažina su kolega, jog iš eilinės gėlių pardavėjos (šiuo atveju Audrey Hepburn) jis galės padaryti aukštuomenės ledi. Filmo pradžioje Elaiza (gėlininkė) yra tikra nepraustaburnė ir akiplėša, tačiau filmo eigoje mes matome, kaip nuolatinis mokymasis ją priverčia transformuotis į visišką savęs priešingybę. Man skaudžiausias momentas yra tas, jog visa tai buvo daroma dėl kažkokių kvailų lažybų, kai tuo tarpu rezultatas liečia gyvą žmogų. Kaip jai…

Anime: Bleach

Vaizdas
Pagaliau baigiau žiūrėti šį nuostabų anime. Pagaliau todėl, kad serijų buvo vos 366. Kad ir kaip įdomus anime bebūtų, vis tek nusibosta. Bet kokiu atveju, šį anime labai rekomenduoju. Nes jame yra viskas, ko reikia puikiam anime: ryškūs veikėjai, įdomus, aštrus siužetas, daug juokingų momentų, o taip pat ir tokių, kai norisi verkti. Siužetas yra štai toks. Egzistuoja mūsų pasaulis, o taip pat ir dvasių pasaulis. Dvasių pasaulyje gyvena dvasios ir sinigami – mirties dievai. Jei pamenate tą siaubūną su obuoliu iš Death Note, tai jis irgi yra sinigami, tad žiūrėdami Bleach turbūt kiek sutriktumėt, nes kažkaip labai skirtingai šios dvasios pateiktos. Jei jau Death Note sinigami yra tikrai labai artimas mirčiai, tai Bleach jie primena tiesiog armiją, kuri kovoja su negeromis dvasiomis :D Ir taip va atsitiko, jog mūsų pasaulyje gyvena toks ryžas vaikinukas Ičigo. Jis taip pat kaip ir visi paaugliai – eina į mokyklą, sportuoja, mušasi su bendraamžiais ir t.t. Bet jis turi ypatybę – jis mato dv…

Marvelės upės slėnis

Vaizdas
Žodžiu, draugė paspardė mano tinginį, tai nusprendžiau papaišyt įrašą apie tą, ką vakar matėme :D Kažkur kažkada girdėjau, jog kažkur Kaune yra Marvelės upės slėnis. Ale ten labai gražu. Kadangi visi kiti nevykėliai atsisakė prie mūsų prisijungti, tai tenai nuvarėm dviese. Buvau tą dieną po naktinės, ir ryte lašantis lietus nežadėjo nieko gero. Pamiegojus dar kartą tuo įsitikinau, tačiau susitikus prie geležinkelio stoties apsigalvojau. Saulė po truputį nedrąsiai kišo savo snukį.
Į tą pusę važiuoja 32 autikas nuo geležinkelio stoties. Pagūglinus nusprendžiau, jog mums reikia lipti suvalkiečių gatvėje, tačiau iš tikrųjų lipti reikia I-ojo forto stotelėje. Niekaip nepravažiuosi to slėnio. Atėjusios į reikiamą vietą turėjom du pasirinkimus. Lipt žemyn prie upės, ar lipt į viršų kažkur. Net neįsivaizdavom, kas ten viršuje, bet tai kodėl neužlipus? Užsilipom į viršų, draugė pafotikno aplinką per savo mondra fotiką, o aš radau rūgščių kriaušių. Visai buvo skanios. Taip kad užsilipusios į vir…

K. Masilionio šunų dresavimo mokykla ir šildomas viešbutis

Vaizdas
Ne taip seniai teko pristrointi šunį į šunų viešbutį, nes draugė atostogaut iškeliavo į kitą šalį, o ir man pačiai norėjosi laisvadienius praleisti namie pas mamą. Taip kad pradėjau aktyviai gūglinti šunų viešbučius Kaune. Suprantama, tokių nebuvo daug. Radau vieną Šv.Gertrūdos gatvėje, bet anas labai prabangus. Vos ne Spa centras tik gyvūnams. Tada pagūglinus atidžiau, radau dar vieną variantą, dvigubai pigesnį – Karolio Masilionio šunų viešbutį, kuris randasi visiškai priešingoje pusėje (Aleksote), nei gyvenu. Tačiau už parą ėmė vos 7 eurus, ir man to pakako. Viską suderinti be problemų galima telefonu, tad labai rekomenduoju.
Viešbučio savininkas yra labai nusipelnęs veikėjas gyvūnų atžvilgiu Lietuvoje, galima sakyti tikras šunų dresūros pradininkas ir LGGD (Lietuvos gyvūnų globos draugija) aktyvistas ir t.t. Taip pat yra knygų apie gyvūnus ir jų priežiūrą autorius. Na, man, kaip klientei, davusiai šunį pasaugoti porą dienų, ši informacija kaip ir nėra aktuali. Tačiau vis tiek smagu…

Вселенная Метро 2033: Владимир Березин - Путевые знаки

Vaizdas
Jau labai seniai norėjau perskaityti šią knygą. Bet vis kažkaip nesisekė. Šį kartą knyga susiskaitė labai netikėtai greitai. Autorius turi „lengvą ranką“. Taip sakydama turiu omeny, kad rašo ne tik lengvai, bet ir intensyviai. Žinot, kartais būna taip, kad autorius nori aprašyti daug daug veiksmo per trumpą laiką, bet gaunasi toks kažkoks griozdiškas aprašymas, nesijaučia tempo, netgi atvirkščiai, susidaro įspūdis, jog veiksmas „lagina“. Šiuo atveju to tikrai nebuvo. Net pati save gaudydavau, jog tais momentais labai skubindavau skaityti tekstą, nes būtent taip gerai jis parašytas, jog greitą tekstą skaitai greitai, tarsi pats dalyvautum visame tame, ir jei nespėsi, tai tau bus šakės. Man labai patiko pagrindinis veikėjas Aleksandras – Saša. Toks gerietiškas vaikinas, humanitarinių pakraipų. Pavyzdžiui, Artiomas Gluchovskio romanuose man personažas visai nesimpatiškas, niūrus visas toks, o štai Saša žymiai linksmesnis, arba bent jau nėra toks nuotaikos žmogus. Jame yra išugdytas sąžini…

Davai skrendam? Skrendam, o kur? Į Italiją. Į Italiją???

Vaizdas
P.S. pagalvojau, jog rugsėjo pirmosios proga puiku prisimintis atostogas, su kuriomis daug kam teks atsisveikinti ir net labai ilgam.. :D Ilgai lauktos atostogos ėjo į pabaigą (čia dar liepos mėnesį, jeigu ką :D). Jos buvo planuotos (jei taip galima pasakyti) kiek kitaip. Turėjo būti žymiai pasyvesnės ir sėslesnės. Kaip jau prieš tai pasakojau apie itin produktyvų savaitgalį Varšuvoje, taip dabar papasakosiu apie penkių dienų kelionę po Romą. Taip taip. Po Romą. Tiesą sakant to nesitikėjau. Minux (Domas) siūlė tiesiog pakeliauti, aš ir sutikau. Bet kad keliausim į Italiją.. nu šakės :D Kitaip nei su Varšuva, visus kelionės galvos skausmus tvarkė Domas – bilietų pirkimas, apgyvendinimas, maršrutas ir t.t. ir t.t. Man tereikėjo visame tame dalyvauti :D p.s. čia Domo fotkės visur :D Iki to karto niekada nebuvau skridus lėktuvu, tad daug kas manęs klausė, ar nebijau. Man tai buvo keista, ko čia bijoti? Nepasakyčiau, jog būčiau didelė aukščio gerbėja, tačiau skristi nebijojau. Buvo labai įdo…