Šis bei tas apie rašymą..

Taip jau nutiko, kad teko sudalyvauti dar keliose literatūrinėse diskusijose, tad nusprendžiau tam tikrais pastebėjimais pasidalinti su jumis. Diskutuojama buvo keliomis temomis, ir viena iš jų yra – autoriaus pamėgdžiojimo baimė. Pvz., būna taip, jog dievinate kokį nors autorių ir patys kuriate panašiame žanre, ir tuo pačiu bijote, jog iš tikrųju jūs ne rašote, o kopijuojate mėgstamą autorių. Ši baimė rašytojams yra labai natūrali. Pamenu, net mane vienu tarpu tokia persekiojo, ir dabar matau, jog visiškai be reikalo. Na, bet čia ne esmė. Baimė pamėgdžioti kyla tada, kai pačiam trūksta kūrybiškumo arba pasitikėjimo savimi. Tačiau rašyti taip, kaip rašo koks nors mėgstamas autorius – nėra blogai. Tai gali tapti vienu iš būdų mokytis rašyti. O yra tokių talentingų plagiatorių, kurie sugeba meistriškai nukopijuoti vieno ar kito autoriaus stilių ir tuo pačiu sukurti kažką naujo. Ir tai taip pat nėra blogai, jei technikos realizacija pateisina lūkesčius, t.y., pasinaudojus svetima technika sukuriama iš tikrųjų kažkas vertingo, ir gal net naujo. Vieni autoriai iš to net ir gyvena. Kiti autoriai evoliucionuoja, kažko atsisako, prideda kažką savo, ir taip sukuria savo stilių.
Mirtinai nužudytas :D
Kitas momentas buvo apie tai, kodėl kai kuriais atvejais nepavyksta pamėgdžioti kai kurių rašytojų. O pamėgdžioti nepavyksta todėl, kad norintis taip padaryti nesupranta pamėgdžiojamojo autoriaus rašymo subtilybių. Pvz., yra viena sparčiai populiarėjanti autorė Olga Gromyko. Ji yra tikra žodžio meistrė ir fantasy literatūros guru. Šiek tiek sužvaigždėjus, bet proto ribose :D Labai daug mėgėjų bandė plagijuoti Olgos kūrybą. Kai kurie akiplėšiškai rašė tuos vadinamus fanfikus pagal jos kurtus veikėjus ir siužetus. Pati jų neskaičiau, bet remiantis patikimų asmenų nuomone, jie yra siaubingi. O siaubingi dėl to, kad bandė pamėgdžioti stipriąsias Gromyko puses – nuostabų žodyną ir humorą, kas šiuo atveju yra aukštasis pilotažas. Gražbilystės talentas yra duotas ne kiekvienam. Pvz., man jis tikrai neduotas, aš rašau ypatingai paprastai. Tačiau asmeniškai pažįstu kelis žmones, kurie tikrai sugeba rašyti labai vaizdžiai ir sultingai. Humoras.. na, čia jau sudėtingas dalykas.. retas žmogus pasakytų, jog jis neturi humoro jausmo.. tačiau net ir tuo atveju, jei žmogus puikiai tą humorą supranta, dar nereiškia, kad jis pats sugeba sėkmingai juokauti. Tad su Gromyko dažniausiai būna taip, jog net jei plagiatorius sugeba labai gražiai rašyti, jam koją pakiša humoras. Tie rašytojai bando kopijuoti Gromyko humorą, nes jie nesupranta, jog pats humoras nėra literatūrinis veiksmas ar technika. Humoras pas žmogų ateina iš kultūros, o ne iš literatūros. Taip kad nukopijuoti svetimą humorą ir tikėtis puikių rezultatų tas pats, kas bandyti mautis kelnes per galvą. Tam, kad nukopijuoti humorą, reikia išsiaiškinti, kokia technika yra panaudota (ironija, sarkazmas, kuriozas, kalambūras, paradoksas ir t.t. ir t.t.). Išsiaiškinus galima bandyti kažką kurti, tačiau su humoru vėlgi viskas daug sudėtingiau. Kopijuoti humoro kūrimo technikas verta tik tada, jei kuriama parodija. Kitu atveju išlieka rizika nukopijuoti autorių.
Šiaip realiai būtent apie tas autorių subtilybes kritikai ir rašo, kiek jie yra išradingi, kaip sugeba paslėpti akivaizdžius dalykus.. Tad ir jums palinkėsiu kokio tai subtilumo :D

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Наболевшие мысли...

Japoniški kryžiažodžiai

Cinamon kinas vs. Forum Cinemas