Kelionės tiklsas - Warszawa

Viskas vyko birželio viduryje, tad į nurodomą laiką nekreipkit dėmesio, nes jau seniai šį įrašą kūriau :D

Čia nufotkinau dar Kaune
belaukdama draugės :D
Taip jau gavosi, kad su drauge sumąstėm, kad reikėtų kažkur pakeliauti. Kuklios galimybės mus nukreipė Lenkijos link. Tiesa, kam pasakai, kad ketini važiuot į Lenkiją, tai visi kaip vienas kartoja: „A tai apsipirkti?“ :D Vis tik Lenkija yra gausi ne tik pigių prekių, bet ir įdomia istorija bei gražiomis vietomis.
Asmeniškai aš norėjau keliauti į Krokuvą, nes senamiestis pasirodė labai gražus (į tai atkreipiau dėmesį, kai laidojo Lenkijos prezidentą). Tačiau nuo šios minties mane atbaidė valandų kelionės trukmė. Iki Varšuvos gi apie 6 valandas. Apsisprendusios dėl galutinio tikslo, reikėjo tik pasirinkti laiką, nusipirkti kelionės bilietus ir rasti, kur apsigyventi.
Kolega labai rekomendavo Lux Express įmonę, teigdamas, kad jų autikuose belenkiek vietos. Remdamasi tuo, kad kolega yra įspūdingo ūgio vyriškis, patikėjau. Tačiau tiek nuvažiavus ir parvažiavus vietos atžvilgiu labai kažko įspūdingo nepastebėjau. Kautros įsigyti krepšinio čempionatui autobusai (Temsa) lygiai tokie pat erdvūs, o gal net ir erdvesni :D Na, bet kokiu atveju autobusas buvo patogus ir jame buvo mediateka. 
Ten buvo keli žaidimai, galimybė naršyti internete (tik ne youtube), muzika (pagrinde lenkiška), audio knygos (irgi lenkiškos), filmai ir animacija. Lux Express buvo pasirinktas ne tik dėl kolegos reklamos, bet ir dėl pigių bilietų. Kiti vežėjai siūlė 3-6 eurais brangesnes keliones (ir tai dar neskaitant kelionės atgal, o ką jau kalbėti, jog dar būtų tekę vykti į Vilnių), kai tuo metu Lux Express bilietai kainavo po 17 eurų pirmyn ir atgal Kaunas-Varšuva-Kaunas maršrutu. Aišku, jei būtume anksčiau užsisakiusios, būtų buvus galimybė įsigyti bilietus ir pigiau. Tiesa, tiek važiuojant į vieną pusę, tiek atgal, dar vairuotojai mums davė po vandens buteliuką :D
Kitas galvos skausmas – nakvynė. Vykom su drauge savaitgaliui, tad reikėjo kažkokiu būdu vieną naktį kažkur praleisti. Čia jau neapsiėjau be bendraminčio Minux pagalbos. Jau nuo ankstesnių mūsų kelionių mačiau, jog anas naudojasi Booking.com paslaugomis, tad nusprendžiau ir aš išbandyti šį reikalą. Apsidrausdama, kad pasirinkčiau optimaliausią variantą, paprašiau Minux pagalbos. Kadangi mano reikalavimai buvo minimalūs – kad būtų pigu ir netoli stoties, bendramintis rado Solidarity Place vos už dvidešimt euriukų, kas gaunasi po 10 eurų kiekvienam už naktį :D Kai užsisakinėjau kambarį, dar kartą labai pasidžiaugiau, jog vis tik pasidariau kreditinę kortelę, mat jos duomenys reikalingi kaip garantas, jog kambarys vienu ar kitu būdu bus apmokėtas.
Taigi.. susitvarkius su galvos skausmais (kaip nuvažiuot, kur pernakvot), liko pasukt galvą dėl malonios dalies – ką aplankyti. Spontaniškos kelionės yra puiku, tačiau minimalus planas tą kelionę vis tiek padarys produktyvesne. Reikia susirasti bent vieną ar du tikslus, kuriuos aplankius būtų ką papasakoti, kad va, buvau ten ir mačiau tą ir aną. Logiškai pamąsčius supratau, kad visokie istoriniai muziejai ir pan., įdomūs iš tikrųjų tik esant gidui. Šiaip susimokėt pinigus ir prabėgom apžiūrėti tai, ko net paskirties nesupranti, kažkokia nesąmonė. Tiesa, gali ten stoviniuoti ir skaitinėti stendus, bet tai aš tikrai nesu iš tų žmonių, kurie tai daro. Tad pagalvojau, jog turėtų būti kas nors įdomaus kaip kad technikos muziejai. Ir mano akis užkliuvo už Koperniko mokslo centro. Jis kaip tik yra šalia senamiesčio, kur būtų galima tiesiog pasigrožėti vietine architektūra ir pasidaryti fotkių. Kadangi visa tai turėtume apžiūrėti per šeštadienį, dar reikėjo kažką pažiūrėti per likusį sekmadienio pusdienį. Kadangi mes su drauge esam didelės gyvūnų gerbėjos, be jokių dvejonių antrasis kelionės tikslas – zoologijos sodas.
Kažkodėl daug kas stebėjosi, jog Lenkijoje vis dar yra
zlotai, o ne eurai :D
Kadangi už bilietus susimokėjau internetu, o už nakvynę (rašė) reikia mokėti grynais vietoje, pasiskaičiavau, kad tiek nakvynei, maistui ir pramogoms, pakaks išsikeisti 50 eurų. Primokėjusi dar kelis centus, gavau 210 zlotų. Taip kad į kelionę viso buvo investuota 84 eurai. Sutikite, suma neįspūdinga :D
Tiesa, į kelionę vežiausi tik porą palaidinių, kad persirengt, būtinas higienos priemones ir gudrųjį telefoną su parsisiųstais Varšuvos offline režimu veikiančiais žemėlapiais. Net maisto neėmiau, pagalvojau, kad Lenkijoje vis tiek bus pigiau :D Tad viskas man kuo puikiausiai sutilpo į kasdienį krepšį, kuriame dar ir kompą tampausi.
Kelionė prasidėjo naktį. Pusę pirmos nakties pajudėjome iš Kauno Akropolio aikštelės. Kadangi naktis, įsipatoginau miegui. Man pasisekė, šalia manęs sėdėjo neįspūdingų gabaritų mergina, tad viena kitai netrukdėm, ko nepasakyčiau apie draugę. Ji sėdėjo šalia išsiskėtojusio vaikino, o iš priekio ją dar spaudė iki galo atsilenkusi miegui kėdę moteriškė. Žodžiu, aš tai visai neblogai pamiegojau :D Dar buvo prie sienos sustabdę ir prašė dokus parodyt, tai gerai, kad nepamiršau savo paso, o tai būtų net ir į autiką neįleidę :D
Čia šalia stoties :)

Varšuvoje mus paleido Warszawa Centralna (traukinių stoty) apie 6 valandą ryto vietiniu laiku. Aišku, telefonai jau patys persistatė pagal reikiamą laiką. Pasirodo, lenkai atsilieka visa valanda :D iš kitos pusės, mes laimėjom valandą daugiau laiko :D

Tiesą pasakius, pradžia manęs nenudžiugino. Spėju, kad tai atsiliepė miego trūkumas. Turimi žemėlapiai nelabai padėjo, o vietoje žemėlapio rasti niekaip nepavyko, o pirmiausiai mes norėjome išsiaiškinti, kur mus paims sekmadienį, kad nereikėtų bludyt ir galėtume orientuotis laike, tačiau tai padaryti nepavyko. Nusispjovėm į viską ir nuėjom nusipirkti kavos. Su drauge užsisakėm po puodelį late (kainavo apie eurą). Atsigėrus kavos, akyse tiesiog prašviesėjo ir nebeatrodė taip beviltiška :D Kadangi išsikeitėm pinigus, sugalvojom aplankyti „pasakų namelį“ ir pradėti kelionę. Kaip ten sakoma? Apie šalies tvarkingumą galima spręsti pagal viešuosius tualetus.. ką galiu pasakyt.. aš ir namie nieko prieš įsirengti tokį tualetą :D Kapec.. va čia tai tikrai asmenučių aukoms būtų ką veikt, nes ten tikrai yra kur fotkintis :D
Čia tas arklys iš tualeto :D
Tiesa, įėjimas kainavo apie pusę euro, bet totally worth it :D Labai gražiai buvo dekoruotos kabinos. Jos ten buvo keturios. Ant vienų durų buvo pavaizduotas kažkoks gražus pastatas, ant kitų vaikinas neformalas, ant trečių dar kažkas, aš aplankiau kabina su išsišiepusiu žirgu :D Dar ten buvo puiki proga išsivalyti dantis ir susišukuoti :D Kai prisimenu tą siaubą Vilniaus autobusų stoty už tą pačią kainą.. brrr.. Na, Geležinkelio stoties WC visai normalūs :D
Čia Šekspyro metinėms.. nelabai supratom, gimimo ar mirimo..
Kažkiek atsigavusios su drauge netyčia aptikome žemėlapį. Dėl viso ko nusifotkinom jį ir nusprendėm paieškot informacijos centro. Na, kaip ir priklauso, centras 6 ryto neveikia, tai apėjom aplink tą didžiulį kultūros centrą, kuriame yra ir technikos muziejus, ir įvairiausi teatrai, ir kažkokios studijos.. žodžiu, kultūrų kultūra :D labai įspūdingas kompleksas.. apėjusios jį, nusprendėm nusispjauti į tą infocentrą, ir patraukėm Koperniko mokslo centro link. Pažiūrėjom į žemėlapį ir patraukėm keliu tiesiai tiesiai.. tiesa, vėliau paaiškėjo, kad ėjom teisingai – tiesiai, tik ne į tą pusę :D Taip kad posakis „tiesiai per aplinkui“ mums tiko kaip niekad :D

Šiaip buvau sumąsčius prieš kelionę, jog su drauge įsigysim tokį mandrą transporto bilietą už 40 zlotų, kuris tinka visam transportui ir galioja visą savaitgalį grupei iki penkių asmenų. Tačiau supratusios, jog atstumai čia nėra tokie siaubingi, nusprendėm išvaikščioti viską kojytėmis.
Daugybė parkų ir fontanų :D

Kol nusigavom ne ten kur reikia, pražygiavom nuostabius parkus su fontanais. Realiai Lietuvoje kažką panašaus į parką mačiau tik Vilniuj - Bernardinų parką. Kaune gražių parkų nėra. Jie yra apleisti ir baisūs. Bent tiek gerai, kad jie yra, ir juose yra kur atsisėsti, tačiau jokio grožio ar veiklos. Praktiškai kiekviename aplankytame Varšuvos parke buvo vaikų žaidimų aikštelės, kas tikrai yra labai sveikintinas reikalas. Parkuose ir gėlių netrūko, įdomių krūmų ir medžių. Šiukšliadėžės kur nespjausi. Tikrai labai švarus miestas.

Vienas iš labiausiai nustebinusių dalykų – keliai. Yra atskiros linijos autobusams ir elektriniams traukiniams. Tačiau kas dar labiau nudžiugino – dviračių takai. Tikrai važiuojamoji dalis labai plati, o dviračių takai net atskirti nuo pėsčiųjų dalies, kas tik padidina saugumą tiek vienų, tiek kitų. Net perėjos yra pritaikytos tiek vieniems, tiek kitiems. Susidarė įspūdis, jog nėra tokios vietos, kur nebūtų galima nuvažiuoti dviračiu.
Radom ant šaligatvio :D
Prekybos centriukai, kažkas panašaus į mūsų aibę ar iki express :D
Nuėjusios gerą kelio gabalą nusprendėm pasižiūrėti į žemėlapį. Supratusios, kad einame ne visai į tą pusę, pasukom į reikiamą. Kad dar kartą nepasiklyst, nusprendėm, kad patrauksim upės link, o tada upe aukštyn, ir jau tikrai pro šalį centro nepraeisim. Kaip tarėm, taip padarėm. Praėjom didžiulį stadioną. Tada supratom, jog Lenkijoje labiau mėgstamas futbolas. Kadangi man sportas iš viso nelabai aktualus, tai nelabai ir domėjausi, kas kam įdomu. Tai spėju, lenkams futbolo komanda Fortūna tas pats kas pas mus krepšinio Žalgiris :D
Pakeliui dar radome šią reklamą.. OMG, galvojau apsiverksiu :D
Kažkokiam parke radom šį paminklą kare žuvusiems lakūnams :)
Iš kitose vietose esančių "kelmų" spalvos nusprendėm, jog jie turi būti balti, tačiau "chuliganai" labai smagiai pašmaikštavo :D
Paskui radom vieną tiltą, kuris buvo tiesiog visas išpaišytas įvairių grafiti darbų :D





Maždaug atrodė bendras vaizdas iš kitos pusės :D
Pasiekusios upę pamatėm dar vieną areną. Iš tolo tikrai labai įspūdingai atrodė :D Dar pačią upės krantinę tvarkė, tai tikrai turės atrodyti įspūdingai, kai viską sutvarkys. Sutvarkytose vietose pilna įvairiausių pramogų – nuo elementariausių kavinių iki plaukiojimo jachtomis :D Jau artėdamos prie centro praėjom įdomų tiltą, po kuriuo buvo labai daug gražių grafiti. Dar keli žingsniai ir mes pagaliau pasiekėm Koperniko centrą. Jei gudrusis telefonas nemeluoja, pasiekusios centrą buvom nužygiavusios vos 17 km. Taip kad galit įsivaizduoti, kaip vargom, kol apėjom visą centrą, kuris yra milžiniškas ir dar per tris aukštus. Dar pirmo neįpusėjusios jau buvom pasiruošusios numirti vietoje :D


Įėjimas į Koperniko centro parką ir vamzdžiai :D

Čia kažkokios avelės, nežinau, ar jos atlieka kokią funkciją :D
Šiaip centras yra nuostabus, vien dėl jo verta vykti į Varšuvą. Tad nedidelis patarimas būsimiems centro lankytojams – būtinai stipriai papusryčiaukite, pasiimkite butelį vandens ir nusiteikite centre praleisti gerą pusdienį. Jei keliausite su vaikais, tai ir visai dienai :D
Eilėje stovinčius linksminantis robotas :D
Aplink centrą yra sutvarkytas parkelis su įvairiais interaktyviais eksponatais. Buvo labai gražūs vamzdžiai, ne tokie baisūs kaip Vilniuj, prie kurių priėjus girdisi vandens švokštimas. Dar buvo kažkoks prietaisas iš akmens, kurį reikėjo mušti plaktuku, kad girdėtųsi melodija, tačiau plaktuko nebuvo, o ir akmens dalys gerokai apskaldytos :D Dar šalia buvo kitas eksponatas, kurio paviršių sušlapinus būtų galima pajausti visiškai skirtingus paviršius, tačiau čiaupo rankenos nebuvo, o spjaudytis nesiryžom. Dabar va pagalvojau, jog galėjom tiesiog geriamo vandens užpilti :D
"Spindulinė" arfa :D
Bet visas smagumas prasidėjo įėjus į patį centrą. Kai dar ruošiausi kelionei, internete gūglinau apie šią įstaigą, ir pagrindiniame puslapyje buvo galima online stebėti eiles kasoje. Man pasirodė keista, kam dar to reikia? Tačiau visų atsakymų sulaukiau įžengusi į centrą. Eilės buvo milžiniškos. Aišku, ne kaip per Lidl atidarymą, tačiau pastovėti teko, teko.. Ir vis tik nuobodu nebuvo, kadangi šalia eilės buvo įrengtas žmogaus dydžio robotas, kuris judėjo ir kalbėjo. Visai simpatiškas padaras. Vaikai mielai maigė mygtukus ir tuo pačiu linksmino laukiančius lankytojus.
Aparatas "sumušk draugą" :D
Įsigijusios bilietus po maždaug 8 eurus, mes su drauge patraukėm vartelių link. O tada tai prasidėjo.. Aš tikėjausi, kad ten bus galimybė kažką pačiupinėt, bet kad bus galima čiupinėti viską iš eilės.. Čia kaip atrakcionų parke, lakstai nuo vieno eksponato prie kito, vienur kažką pasukioji, kitur kažką patrauki, trečiur kažką pastumi, užlipi, numeti ir t.t. O ir eksponatai patys neįtikėčiausi. Vienas iš įdomesnių buvo lazerinė arfa. Jokių stygų, tik spinduliai, per kuriuos braukiant skambėjo melodija. Kitas aparatas buvo dar įspūdingesnis, tačiau jame turi dalyvauti du žmonės. Tu ir tavo pakeleivis laikosi rankomis už to aparato, ir tada jūs pradedat muštis. Kai tik draugas pliaukšteli jums per ranką, jūs pradedate skambėti :D Jūs trenkiate draugui, jis skamba :D Mums teko stebėti, kaip sėkmingai susimušė net keturios paauglės :D Dar vienas įspūdingas aparatas – būgnas. Pasigriebi už rankenų, o būgnas muša tokiu dažniu, kaip plaka jūsų širdis :D mano širdies rezultatai privertė mane kiek sunerimti :D Dar vienas žiauriai tiesiog nesveikas aparatas – medinė lenta su dviem duobutėmis, kur reikia dėti alkūnes ir delnais užsidengti ausis. Ir tokių duobučių visa eilė, kadangi viską padarius teisingai, jūs pradedate girdėti atitinkamą melodiją priklausomai nuo religijos :D
Kokia iš manęs piratė, jei šturvalo nenufotkinsiu? :D
Šis centras nuostabus tuo, kad pritaikytas visoms amžiaus grupėms. Buvo atskiras skyrius patiems mažiausiems, kur jie galėjo terliotis su vandeniu. Pavargusių mamų žvilgsniai sakė, jog greitai šita pramoga nesibaigia :D Ten pat buvo įrengtas ugninis tornadas, kuris įsijungdavo kas 15 minučių, tad belaukdamos tornado truputį radom, kur priglaust šiknas poilsiui :D Nes kapec, kaip pavargom, kol apėjom pirmą aukštą.
Širdies ritmu mušantis būgnas :D
Va, tos vietos alkūnėms, kad galėtum pasiklausyti, kaip tavo kaulais teka religiniai motyvai :D
Tiesa, viena pirmo aukšto dalis buvo tokio čiupinėjamo pobūdžio, o kita dalis išmanioji. Buvo didžiulė salė, kur stovėjo įvairūs liečiamieji ekranai su pačiomis įvairiausiomis užduotimis. Ten pat buvo vienas ekranas, kuris filmuoja įeinančius lankytojus ir fiksuoja jų nuotaikos. Mes su drauge pabandėm pasiraukyti, tai ekranas pasakė, kad mes piktos, tačiau iš karto dėl to ėmė juokas, tuo pat nuo angry perėjo prie happy :D
Apačioje du žmonės traukia už virvučių, kurios išsiskiria ir suformuoja muilo sieną, tačiau viršuje visada yra kažkas, kas
pučia į tą sieną ir susidaro tokie burbulai :D čia viską daro lankytojai, visiškai tarpusavyje neturintys nieko bendro :D
Ugninis tornadas :D
Nelabai supratau dėl šio įrenginio, bet atseit jis veikia žemės traukos dėka :D
Iš tos salės įdomesnis įrenginys buvo testas dėl humoro jausmo. Žodžiu, pateikiami komedijos žanro trumpi vaizdeliai iš įvairių šalių. Pasileidžiat video, kurį norit ir žiūrit. Tuo metu jūs esate įrašomi, tad po peržiūros antrą kartą paleidžiamas vaizdo įrašas kartu su jūsų stebėjimo išraiškomis, taip galite stebėti, ar panašus humoro suvokimas yra :D Kai rodė poną Byną, mes su drauge raukėmės. Nelabai mums toks humoras. Indų video visai sukėlė šypseną. Tačiau galiausiai supratom, jog esam tikros santūrios lietuvės :D
Haiku skaitantis ateivis :D
Antrame aukšte buvo įrengtos įvairios salės su šviesomis, fizinėmis užduotimis, kriminalistikos kambariais ir t.t. ir t.t. Ten irgi galima viską čiupinėti, žiūrėti, žaisti. Tiesa, prisiminiau. Žiauriai fainas buvo variantas pasijausti astronautu. Buvo viena tokia permatoma dėžė, o joje varžtai, kuriuos reikia prisukti. Tačiau padaryti tai reikia su visiškai nepatogiomis pirštinėmis. Ką galiu pasakyti, jog man sekėsi puikiai :D

Dar vienas iš įdomesnių aparatų buvo vandens matavimo aparatas. Gaila, kad nepavyko nufotografuot. Įsivaizduokite tokį didelį permatomą cilindrą ir šalia jo esančią plokščią platformą ant kurios lipa žmogus. Žmogus užsilipa, įveda į sistema lytį ir amžių, o aparatas apskaičiuoja, kiek tavo organizme yra vandens. Mano organizme yra net 63 litrai vandens, taip kad aš rami, o tai vis maniau, kad čia riebalai pas mane tiek sveria :D Vienas vyriškis kaip atsistojo ant to aparato, tai parodė net 81 litrą vandens, ką jis argumentavo, jog visa tai alus :D

Centre buvo dar vienas baisus aparatas, kuris manęs vos nepravirkdė :D Šiaip nesu aš iš tų, kurie paniškai bijo vorų ir pan., tačiau nepasakyčiau, jog šie padarai man yra malonūs. Nors kitą vertus skyriai apie vabalus ir kitas šlykštynes man būna visada patys įdomiausi :D Žodžiu, stovi toks stovas su skyle šonuose. Reikia kišti rankas ir čiupinėti, kas ten gyvena. Vienoje pusėje buvo kirminai, o kitoje tarantulai. Aišku, kad jie negyvi, bet aš vis tiek nedrįsau įkišti rankos. Dar bandžiau įkišti ranką pas tarantulus, ale kova su savo baimėmis, bet ne, ne, ne.. vos neapsiverkiau iš siaubo :D Draugė įkišo ranką ir sako, nieko, pūkuoti visai, nieko baisaus :D Visi iš manęs juokėsi, kad kokia aš bailė, tačiau man tai jokio skirtumo, kad jie ten netikri. Jei jums duotų pačiupinėti kažkokį netikrą gaminį, kuris panašus į š, ar imtumėt į ranką? :D

Paskui jau visai leisgyvės pakilom į trečią aukštą, kur labai nudžiugom, jog ten praktiškai nėra į ką žiūrėt, tad supratom – mūsų kelionė baigta :D Na, ten buvo keli eksponatai ale kaip atrodo kosminė stotis, tačiau čia jau reikėtų kokio specialisto, kad paaiškintų, kas ten per rankenos ir mygtukai :D
Nusileidom į pirmą aukštą ir patraukėm į planetariumą. Ten rodo visokius įdomius filmus apie kosmosą ir t.t. Galvojom, kaip bus šaunu, pažiūrėsim filmą patogiai įsitaisiusios.. Pailsėsim.. Bet tai kur tau, filmo būtų tekę laukti dar gerą valandą. Mus nugalėjo alkis, tad nesulaukusios filmo iškeliavom į medžioklę.
Radom dar štai tokį uniformuotą viriškį :D
Ėjom, ėjom. Labai ilgai, tačiau pavyko rasti neužimtą piceriją. Picos buvo visai valgomos, tačiau nieko ypatingo, tačiau kokį tobulą sūrio pyragą valgiau.. kapec, koks jis buvo skanus. Gyvenime tokio skanėsto nevalgiau :D Net pasigailėjau, jog mažą porciją ėmiau :D
Pavalgiusios susipratom, jog reikia dar paieškoti, kur mums reikės varyti stotyje, kad grįžt atgal į Kauną. Paršliaužėm iki Warszawa  Centralna ir pradėjom dairytis, kur čia Lux Express gali stoti. Apvaikščiojom iš vienos pusės, iš kitos, nieko neradom. Dar galvojom surasti Lux Express būstinę, kuri turėjo būti netoli stoties, tačiau mums net žemėlapyje jos rasti nepavyko, ką jau kalbėti apie realias paieškas :D Žodžiu, paskambinau nurodytu numeriu. Konsultantė mane informavo, kad paims iš ten pat, kur ir paleido. Nusiraminusios su drauge patraukėm viešnamio link.
O štai ir lenkiški miesto dviračiai :D
Rasti reikiamą pastatą buvo labai paprasta, nes reikėjo nuo stoties eiti tiesiai, tiesiai, tiesiai. Šį kartą pataikėm į tą „tiesiai“, tad bludyt ieškant reikiamo pastato neteko. Dar prieš mūsų viešnamį stovėjo viena iš gražesnių bažnyčių, kadangi ryškių ir gražių bažnyčių mes praktiškai centre ir nematėm. Visos tokios masyvios ir labai nepuošnios. Na, nepuošnios mūsų lietuviškų bažnyčių atžvilgiu. Žodžiu, grįžtam prie viešnamio :D
Šitas grožis buvo visai šalia mūsų viešnamio :D
Dar ryte gavau sms žinutę apie kambario numerį, durų kodus. Tad atsivilkusios į reikiamą pastatą, pamačiusios pirmas koduotas duris, puolėm prie jų. Kodas tiko. Įeinam. Sms buvo parašyta, jog pirmos durys į kairę, bet toje laiptinėje jokių kambarių į kairę nematėm. Palipom aukščiau, gal pamatysim kokią iškabą? Nieko. Nusileidom žemyn. Paskambinu kontaktiniu numeriu. Sako, eikit pro bromą tiesiai, pamatysit teatrą, tai po dešinę pusę matysit iškabą „Solidarity place“. Nu ok. Einam gilyn ir į dešinę. Dairomės ir vienaip, ir kitaip. Nėra jokios iškabos. Galvojam, nu pofik, einam į bet kurią laiptinę, esančią dešinėje pusėje. Kodas tiko. Užlipom laiptais, dairomės kokios iškabos ar padoresnių durų, bet tai kur tau. Laiptai vos ne avarinės būklės, durys irgi. Aš dar už vienų patraukiau, tai įsibrovėm pas kažkokį senjorą :D Patraukėm laiptais žemyn. Išėjom į lauką, apžiūrėjom kitas laiptines, kol pagaliau pagalvojom, kad gal varom į kairę pusę. Nu ir akurat. Radom tą „iškabą“, dėl kurios rekomendavau administratorei įsigyti žodyną. Pagaliau mes užlipom į reikiamą aukštą, suvedėm kodą ir įėjom į koridorių. Bandėm suvesti kodą prie pirmo kambario, bet įeiti nepavyko. Suvedžiau į antrą, irgi rezultatas tas pats. Paskambinau dar kartą administratorei, ta paklausė, ar kambariai nėra sunumeruoti? Nu jopapa, skaičius mes gal pažįstam, tačiau jų ten nebuvo :D Tada administratorė rekomendavo dar kartą pabandyti, nes jei ir payks atidaryti, tai tik mums skirtą kambarį. Nu ok, dar kartą pabandžiau suvesti kodą į pirmąsias duris, ir vuolia :D Matomai, per greitai patraukiau už rankenos, kad nepavyko tų durų iš pirmo karto atidaryti :D
Šiaip tikrai rekomenduoju "Solidarity place" tiek dėl vietos patogumo, tiek dėl pigumo, tad, jei kada teks bludyt ieškant nakvynės, štai jums detalus maršrutas :D
Šitą pastatą rasite greitai su žemėlapiu :D
Einate pro bromą į vidinį kiemą, kur matosi teatras ir sukate į KAIRĘ pusę :D
Prie durų pamatysite "iškabą" :D
Pakylate laiptais prie kodinių durų :D
Pagaliau mes atsidūrėme kambaryje, ir pagal nutylėjimą aš pasiėmiau apatinę lovą, o draugė viršutinę. Dieve, koks buvo kaifas griūt ant lovos.. Mums priklausė patalynė ir rankšluostis. Tad pirmoj eilėj nuėjom išsimaudyt. Kadangi grįžom apie po 8 vakare, sugalvojom, kad reikia pailsėti, nes dar liko daug pinigų, ir pailsėjus lėkti dar kur nors į miestą :D Visą dieną žvengusios iš kebabinių gausos pagalvojom, kad visai būtų skanu tas kebabas :D Pailsėjom ir į miestą išėjom apie 23 valandą. Kaip tik italai su vokiečiais lošė futbolą, tad gatvės buvo pilnos sirgalių, mat lauko kavinėse buvo pastatyti plačiaekraniai televizoriai. Nepaisant vėlyvo meto, gatvėse žmonių netrūko. Apskritai visi tokie atsipūtę, sėdi savo pačių daugiabučiuose įrengtose užeigose-kavinėse-restoranuose-kebabinėse :D
Dviaukštė lova su patalyne ir rankšluoščiu :D
Labai aukštai kabantis radiatorius, čia turbūt tam, kad nepavogtume :D


Virtuvė :D
Bendras kambario vaizdas :D
Bendras dušas ir tualetas :D
Tą vakarą net pagalvojau, jog Varšuva labai puiki sostinė gyvenimui. Nepaisant to, kad gyventojų šiame mieste yra žymiai daugiau nei pas mus, tačiau to tokio masiškumo jokio nesijautė. Miestas pasirodė gan jaukus, o dar tas vakarinis pasisėdėjimas iš viso pasirodė pasakiškas.
Tų kebabinių tai tikra jūra, o dalis jų net visą parą dirba :D
Mes su drauge nuėjom dar netrumpą kelią iki Kebab King, ir nors žmonių buvo pilna, vietos radom pakankamai. Užsisakiusios kebabą dėžutėje gavom tokią lentutę su numeriu. Darbuotoja mums pasakė, kad kai užsakymas bus paruoštas, mes tai suprasim :D Ir akurat, ta lentutė mus netikėtai burbtelėdama išgąsdino ir pradėjo mirgėti kaip kalėdinė eglutė :D Žodžiu, vakarienė buvo tikrai labai gaivi, skani ir soti :D
Čia tas mirganits prietaisas :D
Kebab king box :D
Grįžusios viešnamin lūžom be jokių šnekų. Nors nuėjom miegoti vėlai, mano pačios nuostabai atsibudau dar prieš žadintuvą. Kadangi dar turėjom dar gerą pusdienį, su drauge buvom nutarusios, kad varysim į zoologijos sodą. Nepasakyčiau, jog esu labai jau didelė keliautoja, tačiau Varšuvos zoologijos sodas yra pats geriausias iš visų, kuriuos teko aplankyti (Kauno, Rygos, Romos, galima priskaityti ir Kaliningrado, jei užskaitysim tai, kad ten buvau maždaug 20 metų atgal :D).
Elektrinis traukinys :D

Pats sodas yra didžiuliame parke, o plotas yra toks didelis, kaip gero miesto rajono. Parkas toks erdvus, jame pilna suoliukų, statulų ir takų. Viskas pasakiškai švaru ir gražu. O zoologijos sodas yra tiesiog neįtikėtinas. Praktiškai nėra jokių grotų. Tigrų ir liūtų buveinės suprojektuotos taip, tarsi atrodytų, jog anie gali lakstyti palaidi. Suprantama, jog optinė iliuzija yra sudaroma didžiulio tarpeklio dėka. Pirmą kartą man buvo taip, jog žiūriu į gyvūnus ir man jų gaila ne dėl to, kad jų laikymo sąlygos būtų apgailėtinos, o dėl to, kad jie tiesiog yra nelaisvėje, tačiau kiek jiems yra suteikta ploto.. kiek žalumos.. kaip ten švaru, o ir patys gyvūnai yra tokie švarūs ir purūs, kad nebaisu juos net į lovą pasiguldyt :D net kanopiniai gyvūnai, kurių aš šiaip nelabai mėgstu, yra tokie nuostabiai švarūs :D Kitas stebinantis dalykas – labai platus kelias lankytojams. Tuo keliu nesunkiai pravažiuotų trys eilės mašinų, o dar iš abiejų pusių plačiausi šaligatviai, taip kad sodas tikrai labai gerai pritaikytas maksimaliam pasimėgavimui :D
Anapus kelio priešais Zoo stovintis grožis :D
Prie sodo toks grožis pastatytas :D
Kitaip nei šeštadienį, sekmadienį siaubingai lijo iš pat ryto. Tikėjomės, jog nusigavus iki zoologijos sodo lietus jau pasibaigs, bet tai kur tau. Tiesa, važiavom su elektriniu traukiniu, kadangi atstumas didelis, tačiau važiavom taip greitai, kad kol supratom, kaip čia nusipirkti bilietus, beveik ir buvom vietoj :D Suprantama, lietus nenustojo, tad užsukom į šalia esantį kioską, kur nusipirkom porą skėčių po nepilnus 3 eurus :D Kad atsibustume, užsukome į kioskelį-kavinę atsigerti kavos. Na, o tada prasidėjo ilgėliausia kelionė.. Man jau iš vakar vakaro belenkaip skaudėjo pėdas, bet jau sekmadienį aš tikrai maniau, kad kojos paprasčiausiai atsiskirs nuo manęs ir pabėgs kuo toliau. Net girdėjau, kaip jos man su priekaištu spiegė – kitą kartą, kai sumąstysi kur nors keliaut, mus palik namie!!! Na, suprantama, per savaitgalį buvo nužygiuota apie 37 km.

"Aš akmuo"




Po didžiulio antplūdžio emocijų patraukėm į stotelę, kad nusigautume iki stoties. O štai čia norėčiau papasakoti apie labai malonų aptarnavimą. Nesvarbu, ar būtume parduotuvėj, kavinėje ar tiesiog gatvėje, žmonės buvo tikrai labai malonūs ir paslaugūs. Kaip ir pas mus, su vyresniais paprasčiau buvo susišnekėti rusiškai, su jaunesniais angliškai. Bet ir nepavykus susišnekėti, žmonės labai mielai aiškino gestais, ką mums daryti ar kur eiti :D
Kokie švarūs ir gražūs asilai!
Rusakalbiai supras, kodėl šitai nufotkinau :D
Vojetau, koksai mažutėlis :D
Galiausiai autobusu nukeliavom iki stoties ir užsukom į milžinišką prekybos centrą pavalgyti. Ten buvo visa jūra greito maisto taškų, bet ir nemažesnė jūra žmonių, tad ėjom ir ėjom, ir ėjom, kol radom dar vieną piceriją :D Ten mus priėmė labai maloni darbuotoja. Užsisakėme vieną picą ant dviejų, o draugė dar užsisakė arbatos. Būtent arbata man paliko didžiausią įspūdį. Pradžioj galvojom, kad draugei tiesiog pamiršo atnešti puodelį, tačiau netrukus mes supratom, jog čia mes iš kaimo :D
Kitas labai įdomus momentas kalbant apie aptarnavimą.. Kai šeštadienį buvome picerijoje, tai, kad mums ilgai nenešė paprašytos sąskaitos, nurašėm elementariam nesusišnekėjimui, nes darbuotoja angliškai kalbėjo šiaip sau. Nepasakyčiau, jog mano anglų kalba tobula, tačiau paprašyti sąskaitą dar sugebu suprantamai. Tačiau kai ta pati situacija pasikartojo ir stotyje, kur su darbuotoja tikrai susišnekėjom, su drauge supratom, kad čia pas juos toks „ritualas“, jog paprašius sąskaitos jos sulauksi labai negreitai. Dėl šios priežasties nespėjom pasiimti ką nors valgomo į kelionę, kuri neskubėjo prasidėti.
Čia prekybos centro prie stoties stogas :D

Vaizdas pro picerijos langą :D
Išmanioji arbata :D
Ta daaaa :D
Atėjusios į vietą autobuso mes neradom, tačiau kai jis atvyko, mūsų įsileisti neskubėjo :D Ale sugedo.. Bet kokiu atveju mes netrukus jau keliavome namo.. pakeliui pavėpsojom „Mamma mia“ ir „Identity thief“. Ir štai, mes jau Kaune..

Ar važiuočiau dar kartą? Hella yeah!!! Ir net mielai imčiausi organizuoti pakartotinę kelionę, tik viską atlikčiau protingiau. Būtinai būčiau įsimetus mažą skėtį, atsispausdinus miesto žemėlapį su pažymėtais svarbiais taškais, tokiais kaip nakvynės vieta, lankytinos vietos, aktualios transporto stotelės, potencialios maitinimosi įstaigos ir pan. Na, be abejo, nereikia pamiršti pleistrų kojoms, o taip pat gydantį kremą, bet šitų dalykų ir nepamiršau.. :D
Vegetariška burgerinė.. nesuprantu, kaip galima taip tyčiotis iš maisto :D
"Labas, aš esu maniakas" :D
Labai visiems rekomenduoju, kas nori nebrangiai, turiningai ir smagiai pralesti laiką. Kaip jau ir minėjau, kelionei buvo skirta 84 eurai, iš kurių 20 eurų nukeliavo padengti nakvynės išlaidas (tiesa, draugė pusę grąžino), ir 34 pinigai padengė kelionės išlaidas. Visi kiti zlotai nuėjo centro ir zoologijos sodo bei viešojo transporto bilietams, trims apsilankymams maitinimosi įstaigose, trims kavos puodeliams, skėčiui, bandelėms ir saldainiams. Matematika nesudėtinga, tad patys suprantat, jog visa kita tikrai nėra brangu :D
La potata už long post :D not sorry at all..

Komentarai

  1. Skardydamas interneto platybėse, aptikau, lyg ir, patikimą puslapį ar projektą, kuris suteikia galimybę už apsilankymus bei įvykdytas užduotis rinkti taškus, kuriuos vėliau galima iškeisti į tikrai neblogus prizus.
    http://goo.gl/8PDm3H

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kiiiiiek nuotraukų! :) Kelionė atrodo tikrai nebuvo nuobodi ;)) Ir tik dar kartą primena, kad įdomu gali būti ne tik egzotinėse šalyse, bet visur - tiesiog nuo požiūrio priklauso, ar atrasi ką įdomaus ar ne :) Man kelionės - tai viskas, dėl ko dirbu, t. y. ARIU per dienas... Ir tas jausmas, kai keliaujant nejauti laiko ir viskas atrodo taip nauja. Net paprastos kavos puodelis - kažkas TOKIO, nes tikėtina, kad iki jo pvz. turėjai nueiti ne vieną kilometrą :))

    Tai vat laukdama šių metų atostogų (beliko 5 dienos!) vaikštau iki tos kavos ofise :D Ir jau svarstau, kad to aparačiuko ir namie reiks - paspaudi, bėga, geri, paspaudi, bėga, geri :))) Toks pas mus ofise stovi - https://www.nestleprofessional.lt/kavos-aparatai1/biurams, bet spėju, kad man ir namie sueitų - turėčiau daugiau laiko atostogų planavimui, nes dabar dar teturiu tik bilietus ir daugmaž vietą kur gyvensim, bet ir tai dar ne 100 proc :D

    AtsakytiPanaikinti
  3. Nuotraukos padeda išsaugoti menkiausias prisiminimų kruopelytes, kurios su metais išdyla iš atminties. O dėl kavos gėrimo svetur, niekada nepagalvojau. Reiks ateityje atkreipti dėmesį į šias smulkmenas :)
    Man irgi atostogos bus už penkių dienų, tai savotiškai ir nekantrauju, nors nieko mandro nesu suplanavusi. Paorganizuosiu kelis žygius po Kauną, o likusį laiką praleisiu tėviškėj.. ir pagaliau pasidarysiu darbus, kuriuos jau seniai reikia padaryti :D O kavos aparatas yra gėris.. yra pas mus darbe tas vending, bet ten gaidys, o ne kava. Tik labiau erzina, nei padeda. Aišku, juodą dieną sueina ir tas surogatas.. bet.. :D Sėkmės kelionėje :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Наболевшие мысли...

Japoniški kryžiažodžiai

Cinamon kinas vs. Forum Cinemas