PFAF.008 Poul Anderson - Trys širdys ir trys liūtai

Vakar pagaliau baigiau skaityti šią knygą. Sakydama „pagaliau“, nenoriu pasakyti, jog ji man nepatiko, toli gražu. Aš net tikėjausi, jog ji man patiks mažiau :D Kažkaip „Trys širdys ir trys liūtai“ mane net labai nustebino, nes prieš tai skaityta istorija „Kryžiaus žygis į dausas“ mane kiek suklaidino. Bet apie viską nuo pradžių.
Knyga susideda iš vieno apsakymėlio „Skraidančių peilių vartai“ (the Gate of the Flying Knives) ir ilgesnės apysakos „Trys širdys ir trys liūtai“ (Three Hearts and Three Lions). Atvirai pasakius, tie skraidantys peiliai man visai nepatiko. Kadangi istorija visai trumpa, sakyčiau, įžanga buvo gerokai per ilga, vos ne trys ketvirtadaliai teksto. Ir istorija pati tokia blanki, kad nė nepasakosiu.
Užtat su širdimis ir liūtais jau viskas klostėsi kur kas įdomiau. Pats autorius labai originaliai pateikia istorijos šaltinį, ale jo pažįstamas karo metu, kovodamas prieš nacius, buvo sužeistas į galvą, prarado sąmonę, o atsibudęs susivokė, jog yra visai kitame pasaulyje – tarppasauliniame :D Ir tame pasaulyje viskas, ką mes laikome pasakomis, yra realybe, o pavyzdžiui, koks nors Napoleonas jų pasaulyje yra tik legenda :D Labai smagu buvo skaityti tuos momentus, kur veikėjas moksliškai bandė paaiškinti pasakiškus dalykus.. pavyzdžiui, vilkolakiai virsta vilkolakiais dėl metabolizmo :D Aš ne medikė, ne chemikė, ir apskritai su tiksliaisiais mokslais nelabai draugauju, tai nė neįsivaizduoju, kaip čia viskas veikia :D
Man labai patinka, jog rusai turi labai gerą dalyką žanrų atžvilgiu. Pas mus tai būtų maginė fantastika, bet ši sąvoka pernelyg plati. O va rusai turi dar ir tokį „поподанцы“. Labai ilgai kontempliavau ties šios sąvokos vertimu ir niekaip negalėjau apsispręsti.. Kaip ir tiktų „atvykėliai“, tačiau šiame žodyje yra savanoriškumo aspektas.. kita vertus, galima būtų versti „atvykėliai ne savo noru“ :D Tai būtent šis romanėlis ir papultų į šį žanrą. Pagrindinis veikėjas Holgeris iš Danijos papuola į jam visiškai svetimą pasaulį, kadangi taip reikėjo. Jį įsimyli nuostabaus grožio (lyg galėtų būti kitaip) mergelė, mokanti pasiversti gulbe. Dar jo nori visa krūva raganų, bet čia jau kita istorija :D
Šiaip sakyčiau, nuotykiai tikrai neprailgsta, yra juokingų momentų, naivių ar net kvailų, tačiau tikrai smagi klasikinė fantastika. Paskaityti tikrai galima :) Tiesa, prie ko čia tos širdys ir liūtai, nelabai supratau.. labai gili metafora.. :D

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Наболевшие мысли...

Japoniški kryžiažodžiai

Cinamon kinas vs. Forum Cinemas