PFAF.003 Užsienio fantastika - Pragaištingas krėslas

Dar viena naktinė pamaina per kurią pagaliau baigiau skaityti „Praigštingą krėslą“. Šią knygą sudaro net 14 skirtingų apsakymų. Kažkada ne taip jau ir seniai maniau, jog tikra kvailystė spausdinti tokius štai apsakymus, bet pagaliau atėjau į protą, ir supratau, kad vis tik tai yra nuostabus dalykas. Kaip visada, tiek ir šį kartą, vieni apsakymai buvo labai įdomūs, kiti šiaip sau. Užtat buvo smagu pastebėti, jog vieną iš apsakymų vertė mano anglų literatūros dėstytoja :D Na.. tai gal trumpai nupasakosiu, ką gi aš čia perskaičiau..
J.M.Ferrer „Nuobodus Sebastiano Siušo gyvenimas“ (La Vie Terne de Sebastien Sushe, 1965)
Istorija apie tai, kaip žmonės pavargsta nuo visų civilizacijos malonumų ir ieško dvasinio pasitenkinimo :D labai trumpa istorija, bet tokia nieko, nieko..
Isaac Asimov „Kilniaširdžiai maitėdos“ (the Gentle Vultures, 1957)
Tikrai ganėtinai įdomi istoriją apie labai labai labai išsivysčiusią ateivių rasę, kuri padeda kitoms rasėms atsitiesti po įvairių nelaimių, atsitikusių jų planetose. Žinoma, pagalba nėra nemokama, už ją išgelbėtieji vėliau atsidėkoja įvairiomis paslaugomis, priklausomai nuo išsivystimo lygio ir galimybių. Tai štai, vienas toks geradarių erdvėlaivis šlifuoja mūsų planetos orbitą ir laukia, kada gi pas mus prasidės trečiasis pasaulinis karas ir bus panaudoas atominis ginklas. Bet kaip neprasideda, taip ir neprasideda, o gerieji gelbėtojai laukia.. laukia..
Eric Frank Russel „Pragaištingas krėslas“ (Seat of Oblivion. 1965)
Iš karto pasakysiu, idėja gal ir nebloga, bet pats apsakymas man nepatiko. Siužetas paprastas. Mokslininkas sukuria tokį krėslą į kurį įsėdus galima perkelti savo sielą į kitą kūną, kurį pamatai. Žinoma, siela turi nugalėti tame kūne gyvenančią sielą, ir tada gali tapti jos šeimininku, tačiau jau atgal į savo kūną nebesugrįši. Šiuo išradimu pasinaudoja nusikaltėlis, ir tokiu būdu slepiasi nuo teisingumo.
O jei kalbėti apie tai, kuo jis man nepatiko, tai savo nuotaika. Skaitant šį apsakymą, prieš akis išnyrą amerikietiškas nespalvotas teleekranas su cigarus pumpsinčiais kriminalinio pasaulio atstovais. Visa ta kalbėjimo maniera, visa ta veikėjų povyza.. Pasirodė tokia lėkšta ir banali. Na, taip, suprantu, tai 1965 metai, bet vis tiek kažkaip nelipo man..Asmeniškai as tikėjausi, kad „Pragaištingas krėslas“ bus iš fantasy serijos :D
Tor Age Bringsvaerd „Pasaka“ (Eventyr, 1968)
Tai labai liūdna istorija. Na, liūdna priklausomai iš kurio taško į situaciją pažvelgsime. Mintis tokia – tolima ateitis, tačiau naujuosius pasaulius vis dar atranda žmonės, o ne robotai, bet užtat kokia kaina. Vykti į tolimiausią pasaulio tašką vis dar užtrunka daugybę ir daugybę metų, taigi būtent tie keliautojai, kuriuos ruošia atrasti naujus pasaulius, vienos kelionės metu dažniausiai pramiega kokius 200 metų. Įsivaizduojat, kas jų laukia po to, kai jie grįžta? O grįžta tai dar po 200 metų. Pagal šią istoriją, kosmonautai realiai dirba tik 12 metų, ir didžiąją laiko dalį pramiegą, tad iš tikrųjų jiems tenka dirbti nelabai daug mėnesių :D Bet juk išėjus į pensiją reikia ir toliau gyventi.. Va čia ir prasideda problemos.. Tačiau istorijos siužetas ne apie tai, o apie bendradarbius ir naująjį pasaulį, apie ką aš čia daugiau ir nebepasakosiu :D
Clifford D. Simak „Pasivaikščiojimas miesto gatvėmis“ (to Walk the City Streets, 1972)
Na, tai trumpas apsakymas apie žmogų, kuris tiesiog vaikščiodamas gatvėmis gydo žmones :D Jį prižiūri keli apsauginiai, kad tik jis neprisidirbtų, tačiau ne viskas taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.. :D
Ryszard Glowacki „Įskundimas“ (Donos, 1982)
Istorija pernelyg trumpa, kad pasakočiau apie ją. Tiesiog yra parašytas skundas :D
Jack Williamson „Žvilgsnis į praeitį“ (Hindsight, 1940)
Nelabai įdomi istorija apie žmogų, kuris parsidavė piratams, taip išduodamas savo geriausią draugą ir merginą, kurią jis myli (ji jo, kaip supratau, nemylėjo, tiesiog friendzoned :D). Būdamas labai protingas jis sukūrė labai rimtą ginklą, kurio dėka piratai (šiaip tai jie ne piratai, o tiesiog kažkada jais buvo, tačiau su laiku viską legalizavo, bet tam laikui tapo labai įtakingi ir užgrobė valdžią :D) kėlė grėsmę visai galaktikai. Na, ir atsitinka keli nemalonumai, kurių pagrindinis veikėjas nusprendžia išvengti pakeisdamas praeitį..
Norman Spinrad „Išradimų amžius“ (the Age of Invention)
Ko gero, pati linksmiausia istorija apie.. apie daug ką :D Istorija labai trumpa, bet verta dėmesio, tad nieko daugiau ir nepasakosiu, bet tikrai tikrai verta ją paskaityti vien tam, kad pasijuokt :D
Arthur Porges „Ruumas“ (the Ruum, 1951)
Naudingų iškasenų ieškotojas atkeliauja į nežinomą planetą ir stengiasi rasti ką nors vertingo, nes į šią ekspediciją sukišo paskutinius pinigus. Ir jau beprarandąs viltį ieškotojas aptinka gyvų eksponatų rečiausių ar net išnykusių gyvūnų muziejų. Jis jau net nusižiūrėjo, ką norėtų pasiimti ir parduoti, kaip lauke netikėtai pasirodo kažkokia neaiški sfera. Maža to, ji pradėjo sekti mūsų pagrindinį veikėją. Kaip ten jam sekėsi, galite sužinoti perskaitę istoriją :D P.S.būtent šį apsakymą mano dėstytoja ir vertė, vo kaip :D
Janusz A.Zaidel „Agenoro šunys“ (Psy Agenora, 1982)
Trumpas ir liūdnas apsakymas, tačiau dėl tam tikrų siužeto detalių negaliu pasakoti, kas tai per istorija :)
Robert Sheckley „Uždrausta zona“ (Restricted Area, 1953)
Labai intriguojanti istorija. Erdvėlaivis su mokslininkais nusileidžia tikrų tikriausiame rojuje. Gamta nuostabi ir spalvinga. Gyvūnai tokie draugiški, linksmi. Bet. Niekada nemiega ir nieko nevalgo. Planetoje nėra akmenų, nėra bakterijų.. Bet yra didžiulis metalinis stulpas, kurio aukštis siekia toli virš debesų.. Ir kas gi per velniava čia dedasi? Man tikrai labai patiko, o pabaiga nustebino labiau nei tikėjausi :D
Arthur C. Clarke „Devyni milijardai Dievo vardų“ (the Nine Billion Names of God, 1957)
Trumpas apsakymas apie tai, kaip šventikai per savo tingumą įsigija kompiuterį, kad galėtų įvykdyti Dievo valią – surašyti visus jo vardus, ir kai bus užrašytas paskutinis jo vardas, įvyks pasaulio pabaiga :D na, norėtųsi kažko įspūdingiau, bet ai..
Ursula K. Le Guin „Meisteriai“ (the Masters, 1963)
Trumpai drūtai – istorija apie mokslininkus ir „mokslininkus“, erezijas, inkviziciją ir mirtį (arba gyvenimą) vardan tikrojo mokslo :D Buvo įdomių momentų, o taip pat ir painių. Šiaip įdomiai susiskaitė :D
Daniel Keyes „Gėlės Eldžernonui“ (Flowers for Algernon, 1959)
Net jei visi kiti apsakymai būtų patys didžiausiai niekalai (ačiū žodžių Dievams, taip nebuvo), šią knygą būtų buvę verta įsigyti vien dėl šio nuostabaus apsakymo. Perskaičius jį, viduje jauti kažkokį kartėlį, liūdesį ar net nusivylimą, tačiau tuo pat metu ir įkvėpimą, tikėjimą ir tokį.. svaigulį..?..
Istorija yra parašyta dienoraščio forma. Pagrindinis veikėjas Čarlis yra suaugęs ir dirbantis vyras, tik va protiškai atsilikęs. Du moklsininkai sugalvojo kažkokį chirurginį metodą, kuris turi padėti žmogui tapti protingesniam. Jiedu pasirenka kaip bandomąjį triušį mūsų Čarlį...
O toliau nepasakosiu, nes jei kitų istorijų nepasakojų iš elementaraus mandagumo ir pagarbos autoriams, tai šios istorijos siužeto neatskleisiu dėl vienos paprasčiausios priežasties – šis apsakymas priklauso must read literatūros kategorijai :D Vis tik ne už gražias akis Danielis už šį apsakymą 1960 metais gavo literatūrinę Hugo premiją.. O ir šios knygos leidėjai, tikri šmikiai, šitokį desertą paliko pabaigai.. :D
O jei kalbėsim apie bendrą įvertinimą, tai labai skaniai susiskaitė šis rinkinukas. Galbūt dėl savo įvairovės..O galbūt tiesiog buvau pasiilgusi tokios fantastikos :D

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Наболевшие мысли...

Japoniški kryžiažodžiai

Cinamon kinas vs. Forum Cinemas