Kas neleido man šiąnakt užmigti..

Šiąnakt įrašo kaip ir neturėjo būti, tačiau apturėjau nuostabią diskusiją su mergina vardu Ieva apie knygas ir leidyklas. Pašnekovė išreiškė savo nuomonę, kad leidyklos turi leisti plataus profilio knygas, taip sakant, kad būtų daugybė skirtingų žanrų. Aš, bepradedanti susipažinti su leidybos pasauliu, puikiai suprantu Ievos maksimalizmą :D Tačiau nesutinku, kad leidyklos turėtų taip daryti. Nes juk iš esmės tokį dalyką sau leisti gali tik labai didelės leidyklos. Jos tuomet labai smarkiai akcentuoja autorius, nes būtent tai yra skiriamasis ženklas pagal kurį galima rinktis knygą arba ne. Nes juk leisdamos viską iš eilės, jos praranda savo „veidą“. T.y. Tokiu atveju leidykla nebėra kriterijus pagal kurį galima rinktis knygą.
Paimkim tokį pavyzdį kaip kad Eridanas. Tai yra siauro profilio leidykla, kuri leido mokslinės ir maginės fantastikos knygas bei Stephen King romanus. Nusipirkę vieną iš PFAF serijos knygų mes tikrai žinosime, kad nenusipirkome kažkokios erotikos, detektyvo ar haiku rinkinio. Mes žinosime, kad nusipirkome grynų gryniausią fantastiką. Kiek ji pavykus, paaiškės perskaičius, bet kad tai bus fantastika, jokių abejonių. Ir šiuo atveju leidykla jau tampa žinomesnė už savo produktą, nes ir kreipiamasi dažniausiai kaip „Eridano knygos“, „PFAF serija“, o ne kažkokio autoriaus knygos. Ši leidykla leido įvairius autorius su kuriais skaitytojai gavo progą susipažinti, tuomet atsirinkę savo numylėtinius jau kitą kartą apsilankę knygyne žino ką griebti nė neskaitę aprašymo, ir ką apeiti iš tolo. Ir vėlgi.. net ir patikrintas autorius nebūtinai pateisins skaitytojo lūkesčius, bet jis vis tiek žinos, kad įsigijo ne šiaip romaną, ne biografiją, ne pjesę, o fantastiką. Lygiai taip pat, kaip ir įsigiję Svajonių knygų leidyklos knygas mes žinome, ko nereikia iš jų tikėtis, ir ko reikia. Manau, tai yra labai patogu skaitytojui, nes asmeniškai man, kai ateinu į knygyną, labai akys raibsta nuo pasirinkimo.
Suprantama, kad ir plataus profilio leidyklos gali leisti viską iš eilės, tačiau jie neakcentuos, kad štai čia yra fantastika, čia yra detektyvai ir t.t. Na, paimkim kaip pavyzdį Divergento ir Bado žaidynių serijas. Jas abi išleido Alma Littera (AL). Ir nieko nuostabaus, eilinei mirtingai leidyklai šios autorinės teisės tiesiog neįšiepiamos, tačiau tokia leidykla kaip AL išleistą populiariąją knygą įvardina tiesiog romanu. Ji išblukina tikrąją knygos esmę. Tai yra mažų mažiausiai mokslinė fantastika, tačiau kas yra tiksliau – distopija-antiutopija, kam kaip patogiau :D Nes ta pati AL išleido ir Da Vinčio kodą, kuris taip pat yra įvardintas kaip romanas, bet juk mes puikiai suprantame, kad šiuo atveju „romanas“ yra toks neinformatyvus. Jis tik nurodo apimtį, kuri ir taip yra akivaizdi, bet ne žanrą. Štai apie kokį spalvų trūkumą aš kalbu. Faktas, kad tokiems leidiniams kaip Bado Žaidynės kažkokių didelių pristatymų nereikia, bet juk taip yra ir su kitomis populiariomis knygomis, kurios nėra ekranizuotos ir nesukėlė tokio bumo kai paminėtieji pavyzdžiai.

Aš tikrai nenoriu pasakyti, kad vienas yra geresnis už kitą. Bet manau, kad tikrai vienas kitam nemaišo. Galų gale, kiekvienas randa savo auditoriją. Žinoma, mažesnėms sunkiau su savo siauresne kryptimi, nes juk ir skaitytojų ratas siauresnis. Tačiau tai nereiškia, jog tai yra blogai :)

Komentarai

  1. Na, ko noreti is tos AL... Arba kitu Lietuvos leidyklu giganciu (Obuolio, obuoliuko ir t.t.). Joms nesvarbu ar tai detektyvas ar siaip kokia pasaka... Jei tik kvepia pinigais ir isparduotu dideliu tirazu - leidzia knyga. As su tavimi sutinku. Reikia ir mazu leidyklu, kurios leistu ne viska. To Lietuvoje truksta. Liudna, kad nuo giganciu seselio dazniausiai mazos leidykleles nepabega ir kaip greitai gimsta, taip ir greitai mirsta.

    Taip liudna del Eridano... :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. nieko, jei mano mintis pasiseks, tai fantastika bus leidžiama :D

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Наболевшие мысли...

Japoniški kryžiažodžiai

Cinamon kinas vs. Forum Cinemas