Inside Out

Aną vakarą su sugyventine žiūrėjom labai šaunų filmuką „Inside out“ (jei neklystu, lietuviškai jis vadinasi „Išvirkščias pasaulis“). Jau kažkada seniai pamačiusi jo treilerį (arba kaip lituanistai lieptų sakyti „anonsą“ arba „reklaminį/pristatomąjį filmuką“), buvau nusprendusi pažiūrėti jį kine, bet sugyventinė pažiūrėjo be manęs camripą, ir, suprantama, į kiną aš jau nebenuėjau :D
Norėčiau dar kartelį mestelėti akmenį į daržą tų, kurie bamba, kad šiais laikais yra kuriami siaubingi ir nieko nepamokantys filmukai. Visų pirma reikia atskirti tam tikros animacijos auditoriją, nes ne viskas, kas yra nupiešta yra skirta vaikams. Anime gerbėjai turbūt tai žino geriausiai. O tai, kad vieni ar kiti filmukai rodomi netinkamu laiku, tai čia jau ne jų problema, o tv kanalų ir tėvų, šitaip nepagrįstai drebančių dėl savo atžalų psichikos.
Iš tikrųjų šiais laikai reikia pasidžiaugti daugybe nuostabių filmukų. Ir greičiausiai didžiausias perversmas prasidėjo nuo Šreko. Bent jau aš pirmą kartą pamačiau animacinį filmuką, kur princesė savo laimę randa ne dėl to, kad yra graži, o buvimas kartu yra paremtas ne išskaičiavimais, o nuoširdžiais jausmais, kurie atsiranda pažinus vienas kitą. Tuomet viskas tęsėsi su Ledynmečiu, kai priimi kitą tokį, koks jis yra, o ypatingai, kai jis toli gražu nėra tobulas.
Dabartinėje animacijoje nebėra tų pagražinimų, kad seksis tik tada, jei tu esi išoriškai patrauklus ar stiprus, o tik tada, jei būsi sumanus ir savimi. Labai puikus pavyzdys „Strange Magic“. Kai pajungiau šį filmuką, pagalvojau, kokias dar fėjas čia parsisiunčiau.. O vėliau peržiūrėjau šį filmuką bent dešimt kartų :D Tiesa, kalbant apie fėjas, tai irgi smagi animacijos serija, kur taip pat yra iškeltos tos gerosios vertybės – nuoširdumas, darbštumas ir pan.
O jei grįžtume prie „Inside Out“, galiu pasakyti tai, kad filmuskas tikrai pavykęs. Kūrėjai tikrai sėkmingai atvaizdavo galvoje esantį pasaulį. Kiek skaičiau, jie stengėsi, kad viskas būtų kuo arčiau realybės, kiek jiems tai pavyko, sunku pasakyti, nes jau vien iš pat pradžių man labai sunkiai sekėsi atjungti savo turimas žinias, kad nepradėčiau kabinėtis prie smulkmenų :D
Kas man labiausiai patiko? Humoro jausmas. Labai sveikas ir taiklus. Tuomet labai patiko pati filmo mintis, kuri paaiškėja pabaigoje. Taip pat labai smagu, kaip buvo pavaizduotos emocijos ir jų bendravimas. Jau nekalbu apie tai, kaip nuostabiai buvo pavaizduota vaikystė.. Bet kiečiausias momentas buvo senų prisiminimų trinimas :D tiek juokiausi, garbės žodis.. :D Dabar aišku, kur dingo mano istorijos ir matematikos žinios :D
Kas nepatiko? Sunku įvardinti. Man, kaip ir sugyventinei, lyg kažko trūko. Tačiau labai sunku įvardinti, ko.. :D Tikrai rekomenduoju pažiūrėti, ir jei esate bent per pusę tokie sentimentalūs kaip aš, tai tikrai nubrauksite ne vieną ašarą :D

Komentarai

  1. Vienas is tu filmuku, kuri verta pasiziureti ne viena karta. :) Graziai nupiestas ir toks... gyvenimiskas. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. aš tai pagalvojau, kad pas mane galvoje dominuoja tinginystė :D

      Panaikinti
    2. o pas mane... gal koks svajoklis. :D kuris neleidzia uzsibuti realybeje. Vis mintimis nuklystu i kitas galaktikas ir realybes :D

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Наболевшие мысли...

Japoniški kryžiažodžiai

Cinamon kinas vs. Forum Cinemas